In step with none

Radau dainą!!! Bet tokią nuostabią! Vajėėė... Negaliu atsiklausyti. Ten, ten, ten... Neturiu žodžių. Pasinešiau. Billy Preston & Syreeta Wright - With your I'm born again ... Paklausykit bent. Ai ai ai...

Taaaigi. Vėlinas tuoj. Nesmagu. Į mokyklą. Velniškai tragiškai nesmagu. Žodžiu. Džiaugtis paskutinėmis atostogų dienomis ir vėl į konclagerį.

„Come bring me your softness“...

O šiaip dabar valgau aš. Sėdžiu. Bėgioju. Susitikinėju. Bendrauju. Naa taip. O ką daugiau veiksi? Tėvams į darbus, niekur nenuvyksi. Nebent savaitgalį į Akropolį kokį. (puke)... Iš vis. :D

Die, mane ta daina nešioja.

Ryte atsibudau 8.26 ir taip smagiai saulytė švietė. Gražus rytas. Ir šiaip gražiai gyvenu: lova nepaklota, pati su naktiniais, šukuosena velniška, smilkalai dega, sąsiuvinis atverstas, šuo nevestas lauku. Smagu, ne? :D

Tai va, paklausykit tą dainą. Prašauuuuu!

Che che, iki katiniūkai. :P

Bus OK?

Ooo taip žmonės! Rytoj prasideda atostogos. Nesvarbu, kad į mokyklą, svarbu, kad pamokos sutrumpintos, namų darbų neužduoda ir šiaip ta NUOTAIKA. Reikės naujintis per atostogas.

Nežinau ši savaitė, tai tokia kraupi... Jaučiuosi kaip daržovė. Miego trūksta, juodi džinsai išmesti skalbti, o jie man prie visko ir be jų aš žlugusi. Spintoj sąvartynas kažkoks. Siaubas pirmą kartą aš taip. Ką ėmiau tą mečiau. Ir viskas dėl savijautos...

Lietuvių mokytoja pastebėjo, kad šiais metais nusimokiau. Ir net labai! Aha pastebėjau ir aš tą. Spėkit, kad man trukdo? Aš tai žinau, kompas. Samp'as. Kaip užkrėsta... Reikės susiimti, nes kitaip man batai/guminiai/kaliošai/žieminiai.

Astrida persikėlė į lietuviškąjį Blog'ą. Aš pagalvojau, kad ir man reikėtų kraustytis, bet gailą šį kampą palikti. Pripratau, prisirišau. Sugalvosiu/naktim taip ar taip neturiu ką veikti. :D

„Tu Aistės paklausk, tau Aistė atsakys, tik ji mano drauge atsakyyys.“ TV Antis. Katik išgirdau. :D Pasinešiau.

Taaaigi, nier gerai man gyvenimukį dabar. Šiuo metu. Gal po atostogų jau būsiu atsigavusi ir viskas bus OK. Die, gerai būtų...

Aš čia be ilgų šnekų iki sakau. Myliu, bučiuoju ir iki. ;*

Too much. Too late...

Yra blogai kai einam per mokyklą ir sužinom vis naujų porelių. Ima juokas kai mes aštuntokės be bernų, o šeštokės jau trali vali fesitvali... Iš tikrųjų Astrida jau depresuoja dėl to ir amžinas jos klausimas „Taigi ji už mane baisesnė ir tokį bachūrą turi.“. Nu joo, ne visiems taip sekasi. Astrida nenusimink, gal tam bernui TOS merginos gražios. O aš va laikaus dar. Nier minčių apie bernus. Tik kartais gal... :D

Klasiokam morčius. Ir apskritai bernam morčius. Visiem. Klasiokai tai kur beeitum pribėga ir apsikabina, įspaudžia į suolus ir nepaleidžia, eini pro juos į save įsitempia ir panašiai. Siaubiaks. Rimtai. Mušiu.

Vienu žodžiu. Kažkokios nelaimės. :D

Vakar apie 00.00 užmigau ir kėliausi nesveikų NESVEIKIAUSIAI sunkiai. Per 7 pamoką (rusų) miegojau ant penalinės. Porą kartų rimtai užsnūdau. Astrida pažadino, antrą kartą pati pabudau. :D prižadėjau Astridai šiandien pamokas paruošusi eiti miegoti, bet ji nepatikėjo ir įtikino, kad taip nebus. Taip taip, taip ir nebuvo. :D

Vaaa, reikia mirtinai batų. Mama sakė laukti išvykimo į Klaipėdą arba savam mieste prasinešim pro normaliąsias parduotuves. Iškęsiu. Nuotaika yra, nes atostogos po kelių dienų. Jė!

Taigi taigi, traukiu pasimokinti dar biškučiuką ir mąstysim ką veikti. :D

P.S. Per dvi savaites prie savęs pridėjau 5kg. Normalu ar ne kai tiek kemšu? Viską kas tik pasitaiko po ranka.

Iki, brangieji. ;))

I saw You holding My heart

Ooo taip mielieji. Aš vėl giliai snūdusi buvau. Man nebuvo jokio noro maigyti klaviatūrą. Ir spėkit kas pakeitė mano norus?..

5 dienas sėdėjau be kompo. Padarė "sugedau". Jo, galvojau išprotėsiu be jo. Bet... Ištvėriau. Ir gan sėkmingai. Šiaip aš jau pati jaučiu, kad esu priklausoma nuo kompo. Telefoną atimtų dar ištverčiau, bet šitą aparatą. Tas 5 dienas pratempiau miegodama. Tą jaučiu daryčiau ir tuo atveju. Bet whatever. Be šitokių minčių, nes paskui dar ims taip ir ATSITIKS.

Savaitgalis buvo švankiai nešvankus. :D Aš nemanau, kad kas supras šitokį išsireiškimą. 2 dienos su puse kartu su Astrida, be jokių pertraukų yra nesveikos. Pradedant 6 pakiais traškių per dieną ir baigiant nesveikais nusižvengimais ir pokalbiai per Skype yra tikrai NESVEIKOS. Žmonės turėjo laikyti durnom bobom, bet kaip iš tikrųjų nelabai kas ir žino.

Jūs įsivaizduojat, kad už 5 dienų prasidės atostogos? Rudens? Savaitė. Visa. Laisva. Miegas, miegas, miegas ir kompas. Dar gal sulauksiu Astrės in my home. Būtų gerai. Labai. Pratęstumėme šį savaitgalį. Juk nieko dorai nepabaigėm.

Taip, šitokios mintys mane džiugina. Bet kai dar dabar reikės eiti skaityti skaitinius ir kalti biologiją nuotaika dingsta. Iki trimestro galo perskaityti „Baltaragio malūną“... Ech, kaip nors.

P.S. Gavom klasės nuotrauką. :DDDDDDDDDDDDDDDDDDD naaaa. Aš be žodžių. Atrodau kaip išlipusi iš aliejaus. Visi tokie trenkti atrodo. :D O jei rimčiau, tai šiais metais mus potkino kitas fotografas ir nuotraukas perdirbo kitas fotografas. Senieji labiau patiko. Bent jau mokėjo viską gražiai sutvarkyti. Šitas puse klasiokų galvų yra apkirpęs. Nerodysiu niekam tos nuotraukos, nes pagalvos, kad klasėj vien invalidai kažkokie.

Tai mielieji, sėkmės jums. Aš traukiu paskaityti. Geros savaitės. Apsireikšiu gal dar kartą. ;))