ir google's frazė: gyvenimas kaip šokoladas

Šiandien valgiau daug šokolado („Schogetten“ stracciatella). Nesmagu pilvui, ne.

Būna dienelių kai šitaip būna. :D Bet aš prieš šokoladą ir karemelę esu bejėgė.

Tėtis kažkur Lietuvoj. Mutė eis miegoti į svetainę ir aš atgausiu bent porą vakarų/naktų galvojimui, skaitymui, rašymui savo kambarį. Puse nakties blogger'iuose kitą pusę su knyga lovoje. Prisiminsiu senus gerus laikus, o vėliau ir vėl porą savaičių dusiu šioje niekingoje namų auroje.

„Žvelgdamas į trobelę Andis užsisvajojo. Jos sienos įgavo žalsvą atspalvį. Dažai jau visur luposi. Jis mėgo šią vietą, nes nuo mažų dienų čia praleisdavo didžiąją savo atostogų dalį: dažniausiai prie kranto arba lietui lyjant pašiūrėje su knyga.“ (Hanna Jansen „Pavogta vasara“)

Gera, kai atrandi panašumų su knygos herojais: kai turiu nuo mažens savo mėgstamą vietą, kai netrukdoma galiu skaityti knygą, kur nors toliau nuo žmonių ir viso to kiekvieną dieną girdimo šurmulio... Gal dėl to ir smagu skaityti knygą, kai žinai, kad esi kažkuom panašus ir atrandi tau širdžiai gerų dalykų. ;>

Koks kartais ima nervas, kai ryte atsikėlęs į mokyklą (ar šiaip kur) atsidarai spintą ir nerandi ką rengtis. Taip taip, atrodo drabužių yra pilna, o ką užsidėti taip ir nerandi. Nenori kiekvieną dieną atrodyti taip pat, ar paprasčiausiai atrodyti nuobodžiai. Tada imi beleką ir čiuoži į mokyklą. Kol nervas nepraeina eini su tais pačiais rūbais porą dienų, zyzi mutės, kad nupirktų ką nors naujo, o vėliau vėl laimingas. Taip ir eina ta pati dainelė visus metus. Bet... Kartais atrodo neimi į galvą. Ir šiaip juk nieko nepadarysi, toks jau tas gyvenimas. :D ;}

Žinot tuos laime nešančius skraidančius pūkus? Tuo tokius slyvos dydžio, baltus. Lyg pienės pūkų žiedas. Ta va. Vis dažniau aš juos sutinku. Vakar rinkdama ant kiemo prikritusius obuolius vieną sugavau, sugalvojau norą ir paleidau į laisvę. Šiandien lauke valgydama pusryčius taip pat mačiau (man atrodo, kad ten buvo net du susikabinę), bet nepagavau.

Nežinia, ar tie norai pildosi ar nesipildo, bet jau kaip įprotis ar/ir žinojimas, kad sugalvosi norą ir jis gali išsipildyti - sugauni, sugalvoji norą ir leidi jam skristi toliau rankioti žmonių norų. ;>>

Blogger blogger blogger ♥

„Saulė tuo tarpu pakilo aukštai. Krintančiame pro langą ant stalo plačiame jos spindulyje sukosi pluoštas dulkelių.

Rytą Andis buvo lauke, pintame krėsle, net iki devintos valandos. Jis net buvo užsnūdęs, bet alkio jausmas pažadino ir parvijo namo. Vos tik jis padengė stalą ir paruošė pusryčius, pasirodė Tereza su pižama.“ (Hanna Jansen „Pavogta vasara“)

Skaitydama vis galvojau apie blogger'į. Ką parašyti, ką sugalvoti. Ir papraščiausiai šioje knygos vietoje man kilo daugiausia idėjų. Taigi... Teko ir šią ištrauką įmesti čia. ;>