„Saulė tuo tarpu pakilo aukštai. Krintančiame pro langą ant stalo plačiame jos spindulyje sukosi pluoštas dulkelių.
Rytą Andis buvo lauke, pintame krėsle, net iki devintos valandos. Jis net buvo užsnūdęs, bet alkio jausmas pažadino ir parvijo namo. Vos tik jis padengė stalą ir paruošė pusryčius, pasirodė Tereza su pižama.“ (Hanna Jansen „Pavogta vasara“)
Skaitydama vis galvojau apie blogger'į. Ką parašyti, ką sugalvoti. Ir papraščiausiai šioje knygos vietoje man kilo daugiausia idėjų. Taigi... Teko ir šią ištrauką įmesti čia. ;>
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą