Pradėjau mėgti viską kas aptrupiję, sena, su gražiom spalvom ir etc. Aplijusysis šneka. Yra labai iš ko pasirinkti kai namie už poros sienų toks sendaikčių turgus. :D Va va mano sąrašiukas:1. Skladuko „durys“ (ilgas, rudai dažytas medienos gabalas su kažkokiu įmontuotu geležiu (kiek suprantu - rankena) ir kabuku prikabinti tą sendaiktį prie to sendaikčio staktos.
2. Skladuko „durų“ stakta (nereikalinga absoliučiai ji man. Vis dėl to nr. 1 sendaikčio sendaiktis :D).
3. Senos senos sienų plytelės (kurias negailestingai nuplėšė vandalas (fatis) ir sumetė į priekabą, kad galėtų išvežti į savartyną. Tris dienas sėdėjau priekaboj ir iš plytelių dėliojau ornamentus (aplijusiojo darbas). Faktas kaip blynas: šiandien visas mano darbo vaisius buvo ištremtas į „Ližius“).
Be jokio supratimo iš manęs juokiasi net mano gimdytojai (kas nesijuoktų :D) ir nurovę kiekvieną detalę iš a la naujų kambarių neša man ir pristato kaip nauja egzempliorų. Nuostabu.
Sąrašiukas nedidelis, bet sendaikčiai... Kita kalba jau čia.
O ir šiaip pastebėjau, kad mano puodukas (vienintelis ir mylimiausias/iš jo reikia gerti/paskirtis panaši kaip lėkštės, peilio/) yra molinis, lengvai aptrupijęs, su avytėm (viena su kažkokiais neaiškiais botais (oranžiniais guminiais batais ar kaliošais :D)), boružėlėm, gėlytėm, avinukais, bitėm ( nesistebėkit ornamentais, man tarnauja jau daug metų),languotas. Neįsivaizduosit jūs jo. :D netoks jis. :D:D
P.S. Fatis su mute nutarė, kad su mielu noru sendaikčius gali atitempti į mano kambarį ir pastatyti už lovos. :D (viskas suprantama juoko forma) :D
ir šiaip nieko nesupraskite rimtai. Tai tik laikina durnumo forma. Kaltininkas: remontai. Diagnozė: nežinoma.
