0,5 rugsėjo

Rašau pranešimą dabar, nes nežinau ar vėliau vakare galėsiu klapsinti klaviatūra ir normaliai pasipasakoti, nes mama vys į lovą ir sakys, kad jau turiu eiti anksčiau miegoti, nes prasideda mokslo metai. Taigi kažkiek darbų nuveikiau, liko tik susitvarkyti antakius, išsilyginti drabužius, pasidaryti manikiūrą ir pedikiūrą, nusimaudyti, išsikremuoti ir varyti sapnuoti. ;))

Kvepalus turiu. Šiandien parėjo iš Oriflame'o. Skanūs, gaivūs. Gal tikėjausi kažkiek kitokio kvapo, bet patinka ir šitas. Nagus jau baigiu nusidildinti tik liks nusilakuoti, pedikiūrą pasidarysiu kai išsimaudysiu. Daug darbo nėra. Antakius sutvarkys mutė kai pareis iš lauko (laisto, tvarko savo numylėtines lauko gėles).

Šiandien matavausi ir matavausi drabužius ką galėčiau užsimukšlinti rytojui apart to ką paminėjau pranešime „Sukimės O“... Turiu drabužių normaliai daug (supraskite taip kaip parašyta ir pagal visų žodžių tikrąją prasmę) ir naujų ir senų, bet eisiu su senais (senumas toks, kad pirkau rugpjūčio mėnesį, tačiau juos jau daug kas matė). Turiu tikrai gražius džinsus, tokius mėlynai rudus iš „Stradivarius“ kurių dar niekas nematė ir jie labai tinka prie mano basankių (tas kurias minėjau tame pačiame „Sukimės O“ pranešime) ir prie jų labai tiktų ta bliuskė (ją taip pat tame pranešime minėjau), bet... Norėčiau ant jos dar kokio megztuko, bet neturiu, dėčiausi šviesaus džinso liemenę, bet maišyti džinsų spalvas man neatrodo gražu, o gal aš esu atsilikusi ir nieko nežinau... Whatever, pasakoju čia lyg kokia tuštutė...

„Moterų alėją“ pažiūrėjau, tuoj eiti kitus reikalus tvarkyti ir vsio.

Taaaaagi - su rugsėjo 1 - osios išvakarėmis! Einam pasipjaustyti....................................

P.S. Katik buvau pažiūrėti kaimynės kalytės atsivestų šuniukų. 2 dienos jau jiems. Kokie fainučiai!!! Kaip kačiukai miaukia kai pasiimi, o prie mamytės ramūs. AAah!

Memories...

Dabar taip ir prisimenu ankstyvą pavasarį kai tirpsta sniegas ir vėliau vėl jo prisninga, kai šviečia pavasariška vakaro saulė. Kai savam miestelį vaikštai tokiais keliais kuriais niekas nevaikšto, juos žinai tik tu arba dar kas nors, bet to žmogaus tu nepažįsti ir niekada nesutinki. Klausais muzikos per ausines, dar pasiimi šunį ir eini. Kažkur. Kur akys veda... Švieti iš tolo, nes eini su violetine striuke baltame fone. Apsikamšęs kepurėm, šalikais, pirštinėmis ir šiltai batais, nes dar yra labai šalta. Kartas nuo karto paneši šunytę, nes ir jai šąla kojytės. Ištrauki šaliką ir taip pat apriši Šelą. Jai šalta, taip? Klausaisi „Migloko“ dainų ir atsiriboji nuo visų rūpesčių... Kad ir koks mažas būtum rūpesčių turi. Mokykla, tėvai, meilės seilės, draugai ir panašiai... Vaikštai kokias porą valandų ir grįžti raudonais žandais ir kaleni dantimis, kad ir kaip šiltai buvai apsikamšęs. Įeini į namus ir nuo šilumos aprasoja akinių stiklai, nusivelki visus šilumą keliančius drabužius, įvynioji į šiltą pledą šunytę, pasidarai karšto šokolado, pasiimi knygą, taip pat įsivynioji į pledą ir skaitai... Tol kol užmiegi. Gerai, kad šeštadienis, gali miegoti iki ryto, nes galva perpūstą pavasariškai žiemiško oro... O jei sekmadienis tada žinai, kad mama tave pažadins... Pamokas pasiruoši penktadienį, tad nebėra jokių galvoje rūpesčių dėl namų darbų neatlikimo. O ir vaikščiodamas gerai apgalvojai visu galvą spaudusius klausimus ir radai jiems atsakymus. Na bent jau daugeliui. O dar vėliau nusimaudai ir ramia ramia galva nueini miegoti. Ir visą savaitę jautiesi gerai...

O jei nėra jokio noro kur nors eiti, o šviečia ta pavasariška vakaro saulė, įsijungi filmą „Nes aš taip pasakiau“, susikeli kojas ant stalo ir tas porą valandų žiūri filmą. Mama padaro vakarienę, padarai pertrauką ir eini pavakarieniauti, kad ir nenori, bet mama liepė ir toliau grįžti džiaugtis gera savijauta ir sukurta jaukia tavo kambario aura...

Taip, žinau, kad mintis mėčiau po visą pasakojimą. Nerišliai pasakojau, nes čia man nereikėjo jokio rišlumo. Šitą jausmą prisiminiau kai klausiausi „Migloko“ dainų. Ir tai neišgalvota. Visa tai iš mano prisiminimų. Taip tokiu metų laiku gera viską pamiršti. Ir tas metų laikas gražus ne tada kai vaikštai mieste po tešlas ir keikiesi jei tave kas aptaško, bet tada kai vaikštai pamiškėmis, seniais takeliais kurios žinai gan senokai arba pats juos atradai... Ir dar smagiau eiti su Šela. Taip, ji mano pati geriausia draugė!

Stop killing dogs!

http://www.uniteddogs.com/stopkillingdogs/

Aš pasirašiau peticiją - pasirašyk ir tu! Jiems reikia mūsų pagalbos!!!

Foto foto, mes norim foto!

Čia prižadėtos nuotraukos, kurios turėtų džiaugtis dėmesiu čia. :DDDDDD

Prieš renginiuką. Čia ta bliuskikė kurios nuoširdžiai nemėgstu, batai kurie nutrynė(!!!), scenarijus (toks atseit nesuglamžytas, bet kai tašioke(:DDD) nešiojies tai pokui) ir dirbtinis smailas. Žiauriai dirbtinis. :DDDD

Jau renginys vyksta. Tas renginys buvo toks smulkus, be jokių didelių iškilmių. Tik mes pravedėm pradžią, pasveikinom su mokslo metais, tos dvi mergaitės tarp mūsų padainavo ir paskui 3 val. vyko mokytojų posėdis, o mes šliaužėm iš aktų salės lauk.

Taip po gi renginys.

Nū va, o čia mano bachūriukas t.y. Aštrės šuva. Čiut čiut ataugo jam plaukai, bet vistiek kietai atrodo. Gruuuuzas. Plikšius. Išbučiavo šiandien mane. :D nustebau, nes jis manęs visada bijodavo ir drebėdavo kai pasiimdavau, o dabar vaikinukas laižytis nori. :D

Plikiai puola! :D Jis man nekando. Ir aš jo nebijojau. Aštrumas prigavo. Aš kažką jam sakiau, o jis lipo man ant kelių. Kaip pagalvosi taip. :DDD

What do and to Me?

NjiųūŲjm. :Dpp Šiandien in da mokykla buvau, sąrašus pasižiūrėjau - naujokų nėra - die kaip gera! :D Pasirepetavom, rytoj 8.00 vėl į konclagerį (priprasiu per tokį laiką aš eiti vėl į jį), nes tas pirmasis mokytojų pasitarimas 09... Vedėja. Dėl to gavau šiandien važiuoti bliuskę normalesnę nusipikriti. Nusipirkau. Baltą su nėrinukais ir šniūru (ta prasme toks kaip ant tunikų :D). Astrida bus su baltinukais, o pavaduotoja sakė irgi baltinukus nusipirkti, bet kai aš jų nenešioju tai ir nepirkau, o ir šiaip tikrai nemokėsiu pusantro šimto už tai, kad aš juos užsidėsiu tik vieną kartą.

Bet whatever.

Šela guli be fazių. Vaistukai veikia. Vakar - šiandien. Mutė dabar išėjo į lauką su ja. Prasiblaškys šuva. :D

Dabar ZIP FM klausau, JONO.

4 su puse dienų iki rugsėjo 1 - osios. Pasikasiu po lapais. Tikrai žiauriai nenoriu į tą pragariuką. Velnioniškai nenoriu! Dar 9 mėnesiai su pertraukom ir vėl 2,5 mėnesių laisvė. Ura! :D

Superman . . .

Šiandien visą dieną kažką veikiau. Su pertraukomis, bet veikiau. Ir dabar smagu pasidarė, kad pasauliui gera padariau. :D

1. Išploviau kambarius (ta prasme grindis)

2. Nuėjau pasikavint, pasėdėjau prie kompo

3. Sutvarkiau „virtuvę“ :@

4. Pasikavinau vėl ir vėl pasėdėjau prie kompo (ir tikrai radau ką veikti)

5. Tame tarpe kažką veikiau, nepamenu... Ai taip žinoma, pertvarkiau kamabrį (tie visi tėvų miegamojo lovos čiužinai sukrauti mano kambarį manęs nedžiugina...)

6. Visuose namuose (šiuo metu trejuose kambariuose. Antro aukšto nei pro kur nepriskaitau) nuvaliau dulkes

7. Atradau dainą: Brown Boy - Superman ir klausiau be perstojo (inlove):*

8. 2 kilometrų spinduliu nuo savo namų pavedžiojau Šelą (šunį) ir gavau gerą juoko dozę

9. Iššlaviau kiemą (tiksliau pusę jo, nes kita pusė yra ypatingai prinešta kalkių, dažų, špakliaus ir pan....)

Veikiau dar kažką labai prasmingo savai „irštvai“, bet tikrai neprisimenu. :D

Galėjau dar kažką veikti, bet pas mane tai net gerai ieškodamas nelabai ką rasi veikti. Jokių gyvūnų ar ūkio. :D Šuo nebent. Ir tai mamos išpopinta kambarinė panelė. :D

Ir šiaip šiandien yra nuotaika skaityti knygą (vakaras, naktis) ir miego nesinori, o šansų 0%. Sakau, kiaulės dėsnis: kai yra proga jos nepanaudoji arba kas nors trukdo, o kai atrodo numirtum iš laimės jei taip atsitiktų nėra galimybių arba vėl gi kas nors trukdo.

I can love you like no one can
I can be your superman.
Just take my hand let's fly away
I promise I'll be there everyday.
Just close your eyes let's start to fly
I'm gonna love you until I die.
Until the day of my death to my very last breath
I'm gonna love you when no ones left...

Boys - best friends :DDDD doh.

Užklydo į manąsias aplijuses smegenėles klausimėlis: kodėl visur ir visada yra kišami šunys? Pvz.: tu kaip šuniui penkta koja, ir kur čia šuo pakastas, erzina mane kaip šunį. Kodėl ne kokia karvė ar begemotas. Būtent šunys. Jų gal sakau mažiau pasaulį, nei vabzdžių ar dar ko nors. Čia gal dėl to, kad tie beždžionžmogiai juos pirmus prisijaukino? Bet jie kaip manau nevartojo tokių palyginimų, šnekėt vis dėl to nemokėjo, o jų kalbos taip niekas neiššifravo (kalbamosios ta prasme, hieroglifus ir aš dar moku papaišyti :DD). Ir šiaip manau jie nevaikščiojo su uolos skaldos gabalėliu, akmeniu ir kokiu kūjuku ir nekalė ten kiekvieno savo žodžio. Anyway. Kažkam šunys nusikalto arba antvirkščiai.

Pedigree - mes už šunis! :DD