Užklydo į manąsias aplijuses smegenėles klausimėlis: kodėl visur ir visada yra kišami šunys? Pvz.: tu kaip šuniui penkta koja, ir kur čia šuo pakastas, erzina mane kaip šunį. Kodėl ne kokia karvė ar begemotas. Būtent šunys. Jų gal sakau mažiau pasaulį, nei vabzdžių ar dar ko nors. Čia gal dėl to, kad tie beždžionžmogiai juos pirmus prisijaukino? Bet jie kaip manau nevartojo tokių palyginimų, šnekėt vis dėl to nemokėjo, o jų kalbos taip niekas neiššifravo (kalbamosios ta prasme, hieroglifus ir aš dar moku papaišyti :DD). Ir šiaip manau jie nevaikščiojo su uolos skaldos gabalėliu, akmeniu ir kokiu kūjuku ir nekalė ten kiekvieno savo žodžio. Anyway. Kažkam šunys nusikalto arba antvirkščiai.Pedigree - mes už šunis! :DD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą