Labučiuka vakariuka, žmogėnai :)
Visą savaitę buvau užimta kaip nežinau kas. Vien namų darbų krūvos, o kur dar užsilikę darbai iš tų dienų kai sirgau...
Kiekvieną dieną vis sugalvodavau ką čia įrašyti, bet laiko nebūdavo, o dabar iš vis neprisimenu. ;s
Pirmadienį įvarau į šhūlę, iš po rūbinės prie klasės, visi išbalę kažkokie, juokingi. Visą dieną kaip cirke jaučiaus. Nepagalvokit, kad aš iš žmonių šaipausi, bet šiaip... Nuotaika tokia. :D
Tą patį pirmadienį labai „gražiai“ pakalbėjau su rusų mokytoja. Net patys drąsiausi, nagliausi klasiokai vėpsojo išsižioję į mane. Am... Na gal negerai, kad taip šakojausi ir klykiau per visą klasę (gal ir per kitas) ant mokytojos, bet, kad užkniso. Prisikabino iš oro. Tikrai. Sėdžiu ramiai, į ją žiūriu, o ji pradėjo klykti, kad kalbu. Nu jo... Nepagavau kampo krč. Aš ant jos šaukti, ji mano pažymiu knygelės prašyti. Po pamokos atidavė pažymių knygelę, pastabos neįrašė, tipo pasigailėjo.
Ir šiaip ta Valenčienė mane knisa. Vaidina griežtą mokytoją, bet nelabai jai kažkas gaunas. Dar labiau suknisa klasėj tvarką savo „griežtumu“. Daug kas sakė ir pati pastebėjau, kad ji labai mane mėgsta. Šita frazė šiaip sau.
Ir visi mokytojai bando mane gražinti į senas vėžias, kad būčiau vėl ta gerutė, padedančioji, aktyvioji, gerai besimokančioji, malonioji Laurutė. Echem... Nelabai man gaunasi. Gal paauglystė, kai visi taip užknisa, kai nebegali patylėti kai tau kažkas sakoma, nori atsikirsti. Seniau labiau reaguodavau į draugų/klasiokų/pažįstamų sakomus dalykus, o dabar ką jie šneka visiškai dzin, nekreipiu dėmesio. O dabar kai mokytojai arba tėvai skaito moralus, tai negaliu tylėti, bėgu aiškintis ir pnš.
Užteks, nervina mane šita tema. Niekada iki galo jos neišgalvoju, bet ir nenoriu. Susigadinu nuotaiką ir viskas. ;s
Vakar mama į koncertą varė, tai aišku naujų pirkinių buvo pas ją belenkiek. Valandai atvažiavom į Akropolį. Bėgte prabėgom per batų parduotuves, nes šiaip nieko daugiau nereikėjo tuo momentu. Mamai reikėjo, man ne, bet batus nupirko man, o ne sau. Marco Tozzi. Tokie paprasti, smagus, trumpi, kažkiek „susmaukti“, juodi, kelnes susikišti eina. Tokie kasdieninei. :)
Žodžiu, striukės reikia. Mama paltą siūlo, bet vieną turiu, striukes noriu. Nors spintoj žieminis paltas, 3 striukes (ruda, samanų splavos, rožinei violetinė) man reikia dar. Nusibodę viskas. ;/ vėl į Akropolį traukti. ;/// Šūdinai žiauriai.
Mama šaukia vėl dėl kažko, nuotaiką gadina. Rašyti net neina. Fu... Nėr sveikatos. :D
Klasiokams mes su Astrida ryškiai kartais nusibostam savo nesustabdomu žvengimu. Kiekvieną pamoką juokiamės, juokiamės ir juokiamės. Pačios nežinom iš ko, kokia proga... Jau įaugę į kraują tai. Bet aš be juoko mirusi. Nesmagu, negerai.
Rytoj visa diena prie pamokų. Pradedant nuo to, kad reikia padaryti pusę visų dalykų pratybų, ir baigiant tuo, kad DAR reikia išmokti visokius pasakojimus, perrašyti rašinius ir pnš. ;s
http://www.youtube.com/watch?v=mbg7DtCOxoo&feature=related - va taip nuuuu. Pažiūrėkit, miela. :)
Čiau. Reikia eiti, prisiminus ką reikia padaryti atšoka fantazija net vaikščioti...
P.S. Pasipuošėt eglutę? Kalėdinę? Mes dar ne.
<33