Nėra gerai.Kodėl tik aš atrandu savy kažką naujo, atsiranda problemų kurios drumstų šį malonumą? Viskas trukdo. Nėra geros auros namuose, dėl tų sušiktų, apšiktų ir peršiktų remontų. Negaliu miegoti sulenktoj lovoj ir naktimis skaityti knygų arba iki paryčių sėdėti blogger'iuose ar papraščiausiai ramiai mąstyti. Taaip. Turiu miegoti su savo superine mute kuri dėl kiekvieno garso pradeda rėkauti žadindama kitus du namo gyventojus. Seniau (prieš geras dvi savaites) galėdavau bent jau iki 2h nakties, be nervų sėdėti prie kompo ir su palaima nueiti sapnuoti.
Taigi taigi. Kai tas atradimas savyje pasens, viskas grįš į senas (trupučiuką patobulintas) vežės ir bus jau nebeįdomu. Tada teks mėgautis tik rašytojų perliukais.
Kartais pagalvoji, kad galėtum negyventi. Arba papraščiausiai atsigulti kokiam nors gūdžiam miške, apie nieką negalvoti, netrugdytų jokios problemos, galvosūkiai ir taip pagulėti kol viskas nuslūgs, o tada vėl pradėti kažkiek gyventi iš naujo. Bent truputį. Taip norisi. Tikrai. Bet neviskas įmanoma. . .
Nežinau, pavargau labai. Nors nieko absoliučiai neveikiau. Akys merkias. Einu į patalus. LabOs pasauli! ;/ <3
