
Iš širdies tau kosmiškus bučinius siunčiu,
Susidūrę planetos neišskiirtų mūsų, jaučiu.
Vienas nuo kitos niekada nebūsim per toli,
Šoksiu ant kometos ir atsidursiu ten, kur tu esi.
Akimirksniu žvilgsnis bučiniu virto,
Širdžiai suplaukus, suprantu - mano pasaulis pakito.
Geresnis tapo, amžiams toks liko.
Tu - tas vienintelis, tai aš žinau.
Tu - tas vienintelis, ar įmanoma jaustis geriau?


