Na va ten tie toliau, truputį į kairę ir tiesiai, o vėliau į dešinę porą centimetrų

Mėgstu nektarinus. Aplamai (labai atsiprašau brangi lietuvių moktytoja) mėgstu vaisius. Granatus irgi mėgstu. Bet po jų vaikštau patinusi. Alergija. Durnė ji. Taigiii. Nektariniai eilėje. Visada juos mėgau. Bet tik dabar supratau, kad tikrai juos dievinu. :D Bet neimu į galvą, kad mylimiausioji mamytė šaukia, kad viena suvalgau - kitiems nepalieku. Kažkaip negriaužia sąžinė. Na juk vis dėl to NEKTARINIAI tai. Bet turiu susilaikyti. Grąsina, kad nepriks. Blogai būtų, blogai. Nes šiuo metu mano piniginėje vėjukai švilpauja. Rugsėjis vis dėl to. Ale dzin.

Taip durnai čia pasipasakojau. Visiškai ne į temą. Protiškas naktinis atsilikimas. MAn gerai. Blogger'is.

Išmokau susirišti plaukus.

Dar vienas pasiekimas šiame gyvenime. Ir su šiais plaukais.

Tas pats per tą pati, o tas dar ir per kitą

Taaaaip. Romaniukai. Mėgstu aš juos. Smagu su jais. Ypatingai naktis leisti. :D Nuo metų pradžios pradedi su vaikiškais, vėliau ateini iki normalių. Nors kartais ir nesupranti apie ką ten ir kas ten kaip. Nesvarbu. Skaitau. Kas man? Man gerai. Džiaugiuos. Žinoma. :) Na taip. Pabodo tos meilės istorijos: „O Dieve! Jis man nepaskambino, nors ir daviau jam savo telefono numerį!“, „Ar matei kaip jis į mane pasižiūrėjo? Tokiu meile dvelkiančiu žvilgsniu! Žinoma, reikės pradėti mesti svorį. Per daug valgau.“. Banalu. Ir tai visos 7 dalys tokios. :D Bet man smagu. Kartais užvelia neblogų sakinukų, kad kvatojies iki paryčių (na paskui eini miegoti, kas be ko). Bet kas. 150 puslapių, pusantros valandukės užtenka įveikti šitokį nežmonišką smagumą. Kartais jais pradedu gyventi. Tik tada norisi daugiau asmeninės erdvės vykdyti tokies norams. Didesnio būrio draugų su kuriais gali taip nusišnekėti. Kino teatro mieste. Normalesnių kavinukių. Bet ant šio reikalo daug neužsisėdžiu. Nueini atsigeri kapučino, sukerti pyragaitį, pasipildai kalorijų organizme, o vėliau mini dviračiu penketą kilometrų. Bet kai sustodavau juos skaityti - atprasdavau. Taigi. Per vasarą skaičiau fantastiką. Baisu būdavo naktį skaityti. Be jokių garsų. Siaubukai. Nebeskaitydavau tada. Bet grįžtu į mokslo metus. Vėl krimsiu romaniukus. Žinau draugės prisipirko naujų. Laikykis pasauli!

Taip. Rašiau pagal pavadinimą. :D nespecialiai žinoma. Taip gaunasi. ;}}}}}

Tu žalias, aš varau į kairę. ;);););););););););););););););););););););););););););)

Nebėra jokio įkvėpimo. Net dainų nekomentuoju. Jek! Siaubiakas.