Tyliai

O die, o die, o die! Išjungiau kompo monitorių ir kokio gražumo dangų pamačiau!!! Violetiniai rožinį!!! O dar kitoje pusėje ir saulėlydis! Garžumėlis...

Breathe slow

Die, kaip faina kai paskaitai ar pasiklausai, kad žmonės gali žiūrėti į žvaigždes antsigulę lovoje, pro langą, arba pro stoglangį (kas stoge gyvena)... Klausais sau muzikos, žiūri į žvaigždes, svajoji... Aaa!

Dabar iškilo klausimas, kodėl aš taip negaliu daryti? Ne, daugiabutyje negyvenu, gyvenu nuosavam name ir atrodo galėčiau žiūrėti į valias, bet, kad nelabai. Dar suprantu gyvenčiau stoge, tada kitas reikalas arba antram aukšte, o dabar sau pirmam aukšte kažkaip nelabai noras ima, kai nuo žemės nei metro nėra... O dar prisiminimai kai gyvenom be roletų ir vakarais pijokėliai aplink langus trindavos ir cekavydavos, tai kažkaip... Suprantate. O ir kai aš bijau tamsos, tai sorry jau...

Taigi taigi, nenukrypkim nuo temos. Ta vaaat, norėčiau aš į tas žvaigždes paspoksoti, o tokia proga atsiranda nebent kai miegi palapinėje. Kai nebaisu. Tėvai prižadėjo kai susitvarkys apatinę namo dalį, darys man kambarį pastogėje, su visais mano trokštamais stoglangiais. Bet kol padarys man ir antra gyvenimo pusė ateis (jei iš vis ateis... Neprisišnekėsiu). Bet TIKĖKIMĖS!..

Žinoma įveikčiau savo fobijas galėčiau ir aš sau paspoksoti į jas, bet... Brr. Siaubukai.

Taigi taigi, su pavydo gaidele žmonės kurie gali šitaip gyventi, baigiu savo pranešimą. ;>>

Superman . . .

Šiandien visą dieną kažką veikiau. Su pertraukomis, bet veikiau. Ir dabar smagu pasidarė, kad pasauliui gera padariau. :D

1. Išploviau kambarius (ta prasme grindis)

2. Nuėjau pasikavint, pasėdėjau prie kompo

3. Sutvarkiau „virtuvę“ :@

4. Pasikavinau vėl ir vėl pasėdėjau prie kompo (ir tikrai radau ką veikti)

5. Tame tarpe kažką veikiau, nepamenu... Ai taip žinoma, pertvarkiau kamabrį (tie visi tėvų miegamojo lovos čiužinai sukrauti mano kambarį manęs nedžiugina...)

6. Visuose namuose (šiuo metu trejuose kambariuose. Antro aukšto nei pro kur nepriskaitau) nuvaliau dulkes

7. Atradau dainą: Brown Boy - Superman ir klausiau be perstojo (inlove):*

8. 2 kilometrų spinduliu nuo savo namų pavedžiojau Šelą (šunį) ir gavau gerą juoko dozę

9. Iššlaviau kiemą (tiksliau pusę jo, nes kita pusė yra ypatingai prinešta kalkių, dažų, špakliaus ir pan....)

Veikiau dar kažką labai prasmingo savai „irštvai“, bet tikrai neprisimenu. :D

Galėjau dar kažką veikti, bet pas mane tai net gerai ieškodamas nelabai ką rasi veikti. Jokių gyvūnų ar ūkio. :D Šuo nebent. Ir tai mamos išpopinta kambarinė panelė. :D

Ir šiaip šiandien yra nuotaika skaityti knygą (vakaras, naktis) ir miego nesinori, o šansų 0%. Sakau, kiaulės dėsnis: kai yra proga jos nepanaudoji arba kas nors trukdo, o kai atrodo numirtum iš laimės jei taip atsitiktų nėra galimybių arba vėl gi kas nors trukdo.

I can love you like no one can
I can be your superman.
Just take my hand let's fly away
I promise I'll be there everyday.
Just close your eyes let's start to fly
I'm gonna love you until I die.
Until the day of my death to my very last breath
I'm gonna love you when no ones left...

Just take my hand, let's fly away ;***

Brown Boy - Superman - net nedėsiu į antrą savo blogą, nes ši daina tai nesveikai, fantastiškai beprotiškai, tiesiog nenormaliai graži!!! AAAAAAAAAAAAAAAAAAA! Numirsiu dėl jos! ;******

Paskirčiau ją tokiam vienam veikėjui, bet bus nenormaliai paskui. :DD

Dainą atradau Neypatingai ypatinga visuma. blogspot'e. Ačiū!!!

http://www.youtube.com/watch?v=qHDTTfWOJ-Y&feature=related

It's life

Jums taip kartais nebūna, kad norėtumėt, kad būtų galima atsukti laiką atgal ir pataisyti kai kurias akimirkas, dienas, savo poelgius ar darbus? Man taip būna. Negaliu sakyti, kad gan dažnai, nes taip ar taip šio dalyko padaryti neįmanoma, tačiau kai prisimenu visada pagalvoju ir kartais susinervinu. O kodėl neina?!!! Kiek atrodo galėčiau pakeisti dalykų iš tų trečių, ketvirtų, penktų ar mažesnių, bei didesnių klasių... Tų praleistų dienų. Joo, atrodo lyg būčiau daug nugyvenusi ir dariusi ištisai vien nesąmones. Ne. Tik taip kažkaip tada dar buvo vaikiškesnis protelis. Vis dėl to niekas nepaneigs, kad kuo tolyn tuo protingyn. Taip ir man. Nors kartais kai į kitus žmones pasižiūri tai taip nepasakytum. Sakyčiau net visiška priešingybė šiam teiginiui... Bet pirma ne į kitus žiūrėti, o į save. :)

Taigi taigi, nusivažiavau nuo temos, bet kas kirbėjo galvoje tą papasakojau. O šiaip tikėkimės, kad kas nors išras tokį aparatą kuris galės atsukti laiką. Bent jau kol aš gyva būsiu galėtų tai padaryti. :DDD

Toks jau tas gyvenimas, neaiškus, kiek beprotiškas, užknisantis, malonus ir nepakartojamas.

I've gotta get a message to You

Kaip vasarą būdavo gera (taip man jau dabar nebepanašu į vasarą, prieš mokyklinė karštinė, klasiokų klausimai...) 22 val. važinėtis dviračiu, iškart po „Pričiupom!“. Aplėkdavau savo miestelio apylinkes, po penketą kilometrų, tai po dar mažiau, tai po dar daugiau. Ir šviesu būdavo ir šilta. O dabar jau dešimtą valandą tamsoka ir žvarbu. Atrodo galėčiau šilčiau apsirengti ir ankščiau minti, bet, kad nelabai norisi. Jei ir sugalvoji atrodo per anksti, dar šio bei to nepadarei.

Labai aptingau aš su dviračiu minti ar/ir šiaip su šunimi ar viena eiti paslampinėti takais takeliais. Sėdžiu sėdžiu sėdžiu. Reikės vėl atgaivinti savas tradicijas, įšokti į sportinę aprangą ir traukti į trasą. Arba pas močiutę į kaimą su dviračiu numinti. Va pas močiutę tai tikrai gera. Numini sau dieną, pusantros valandžiukes sutrunki ir mėgaujiesi sau močiutės ir grynos gamtos draugija. O ir kol atmini įdegti spėji jei karšta diena. ;)

Bet va mokslo metai jau už poros savaičių prasidės, atostogos baigsis, nebus begalės laiko. Mokintis, namie kažką paveikti. Atrasiu savo nelaimėm laiko, bet kai dabar vasarą sau slampinėji kur nori, kada nori ir veiki pagal savo nusistatymus jei gimdytojai nepatraukia už virvutės.

Bet vis dėl to smagu jausti gyvenimą. Kartais smagu kai tėvai kur neleidžia, kartais pašaukia kai neklausai, aiškina. Kai jauti tą mokyklinį gyvenimą - draugus, mokytojus, pažymius ir mokyklinę erdvę, bei nuotaiką. :)

Iš tiesų gera. Bet kartais apie tai net nepagalvoji...

P.S. Baigėsi rytinės vienuoliktos valandos „Žmonos ant ledo“ serijos. Mėgdavau.

O ir beje dabar per naująjį TV3 sezoną vėl pradės rodyti „Nusivylusias namų šeimininkes“ ir „Lūpdažių džiungles“. Laukiu, tikrai labai laukiu.