Kaip vasarą būdavo gera (taip man jau dabar nebepanašu į vasarą, prieš mokyklinė karštinė, klasiokų klausimai...) 22 val. važinėtis dviračiu, iškart po „Pričiupom!“. Aplėkdavau savo miestelio apylinkes, po penketą kilometrų, tai po dar mažiau, tai po dar daugiau. Ir šviesu būdavo ir šilta. O dabar jau dešimtą valandą tamsoka ir žvarbu. Atrodo galėčiau šilčiau apsirengti ir ankščiau minti, bet, kad nelabai norisi. Jei ir sugalvoji atrodo per anksti, dar šio bei to nepadarei.
Labai aptingau aš su dviračiu minti ar/ir šiaip su šunimi ar viena eiti paslampinėti takais takeliais. Sėdžiu sėdžiu sėdžiu. Reikės vėl atgaivinti savas tradicijas, įšokti į sportinę aprangą ir traukti į trasą. Arba pas močiutę į kaimą su dviračiu numinti. Va pas močiutę tai tikrai gera. Numini sau dieną, pusantros valandžiukes sutrunki ir mėgaujiesi sau močiutės ir grynos gamtos draugija. O ir kol atmini įdegti spėji jei karšta diena. ;)
Bet va mokslo metai jau už poros savaičių prasidės, atostogos baigsis, nebus begalės laiko. Mokintis, namie kažką paveikti. Atrasiu savo nelaimėm laiko, bet kai dabar vasarą sau slampinėji kur nori, kada nori ir veiki pagal savo nusistatymus jei gimdytojai nepatraukia už virvutės.
Bet vis dėl to smagu jausti gyvenimą. Kartais smagu kai tėvai kur neleidžia, kartais pašaukia kai neklausai, aiškina. Kai jauti tą mokyklinį gyvenimą - draugus, mokytojus, pažymius ir mokyklinę erdvę, bei nuotaiką. :)
Iš tiesų gera. Bet kartais apie tai net nepagalvoji...
P.S. Baigėsi rytinės vienuoliktos valandos „Žmonos ant ledo“ serijos. Mėgdavau.
O ir beje dabar per naująjį TV3 sezoną vėl pradės rodyti „Nusivylusias namų šeimininkes“ ir „Lūpdažių džiungles“. Laukiu, tikrai labai laukiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą