Ieškau savam kampui t.y. blog'ui naujo skino. Na toookio, kuris priliptų prie manęs. Užsidedu kartais nesąmonę ir vėl grįžtu į seną. Vėl gerai. O dabar reikia rinktis pagal savo norus. Ir niekur nerasta. Daah.

A big, strange world

Ruduo. Penktadienį dar važiuodama mašina ir žvalgydamasi pro mašinos langus nepastebėjau geltonų medžių, krentančių lapų ir rudeniškos auros ant medžių. Sekmadienį jau visa tai pastebėjau. Šiandien tuo labiau. Ypatingai sėdėdama pamokoje, mokyklos 3 aukšte prie lango ir matydama medžių viršūnes. Geltonas, pusiau žalias, raudonas ir rudas. Tą lietų. Šaltą ir nemalonų vėją. Jau reikia tikrai įsisukti į rudenį. Ištraukti šiltesnius apdarus, šalikus ir batus.

Vakarais gera užsidegti kvepiančią žvakę, užsileisti Supermen'ą, Pure love ir pan. ir gerti kapuciną. Bent tada gali normaliai atsipalaiduoti. Ir šiaip labai laukiu rudens, žiemos atostogų, kada galėsiu atsiplėšti nuo mokyklos. Jos reikalų. Negi jau 8 mokslo metų pradžioje mane knisa mokykla? Kas dėsis vėliau. Bėgsiu? Nesimokinsiu? Velniai žino...

Piešiu dailei kažkokį gyvūną. Kažkokiam konkursui. Nupiešiau kupranugarį. Užneša į nėščią. Nemoku aš piešti, susvaigstu kažką lape ir laimingai...

Geografijos kitos pamokos nelaukiu. Išmokti Europos valstybių pavadinimus jų sostines ir kontūrus. Mokytoja sakė mokintis prieš mėnesį. Ooo taip batukai man bus. Apsimesiu, kad susirgau ir mokinsiuosi tą dieną namie. Bus skaudžiai man... Bet, kaip nors, ne?

Mūsų geriausią Samp'o LRG servą Dosina pavyduoliai. Die, tegul jis atsigauna, nebus be jo ką veikti.

Daah, užsiknisimas su tokiu oru, tokiais mokslais, tokiais visais ne į tą gvardiją žmonėmis ir velniai žino kuo dar. Net nemoku apsakyti kaip yra nesmagei smagu man. Ne tas oras, bet ta nuotaika. Aiii... Pučiu iš čia.

Iki. ;*