„Žvelgdamas į trobelę Andis užsisvajojo. Jos sienos įgavo žalsvą atspalvį. Dažai jau visur luposi. Jis mėgo šią vietą, nes nuo mažų dienų čia praleisdavo didžiąją savo atostogų dalį: dažniausiai prie kranto arba lietui lyjant pašiūrėje su knyga.“ (Hanna Jansen „Pavogta vasara“)

Gera, kai atrandi panašumų su knygos herojais: kai turiu nuo mažens savo mėgstamą vietą, kai netrukdoma galiu skaityti knygą, kur nors toliau nuo žmonių ir viso to kiekvieną dieną girdimo šurmulio... Gal dėl to ir smagu skaityti knygą, kai žinai, kad esi kažkuom panašus ir atrandi tau širdžiai gerų dalykų. ;>