(music)

Iš Dovio gavau dainą: Ed Strazdas - Laikas (Orginal Mix).mp3

Che che, apsireiškė jis pirmas. Ir nebanaliai, su daina. :D

Klausau <3

Grąžinkit optimizmą į mano organizmą!

Labučiuka vakariuka :D

Astridos, pabrėžiu ASTRIDOS Tomas rašo man. Į telefoną. Vakar rašė, šiandien rašo. Nei neatrašau. Bando rasti bendrą kalbą, pavyksta, bet... Aš negaliu su juo bendrauti kai su juo bendrauja Astrida. Ir dar KAIP! Na, draugystės instinktai. ;P

Reikėtų atsikratyti įpročio mažiau pažįstamiems žmonėms, sakant labanaktis padėti bučinuką. Aš be jokių meilės ar simpatijos išraiškų tai darau. Tiesiog įprotis. Atrodo visai dzin, kam tai rūpi, bet pastebėjau, kad kai kuriems žmonėms tai DAAAAAUG reiškia. Ech, man gaila jūsų, bet pačiai reikia tvarkytis, nes paskui nėra malonumo dar pusvalandį aiškinti iš kur atsirado žvaigždutė po kabliataškio...

Dovis pievauja kažkur. Vakar gavau žinutę: „Labas. Dovanok, kad neparašiau. Bet turbūt manęs nei neprisiminei.“. Am... Pamačiau aš tą žinutę po poros valandų kai ją parašė, paskui dar tą porą valandų į ją neatrašiau ir galiausiai suvėliau „Oj srr, nemačiau, kad parašei. ;s Labas beje.“. Jis mane myli, jam trenkia per širdį tokie išsireiškimai. Nors tai atsiperka už viską ką jam padarau: išklausau jį, kai ji pasakoja apie savo gyvenimą, kas jam nepatinka arba papraščiausiai blogai jaučiasi, pakeliu jam nuotaiką, nes šiaip vaikinas nusivylęs gyvenimu, pakalbu su juo, nes jam smagu išgirsti mano balsą. Ir manau jis pats turėtų suprasti, kad man jis rūpi. Juk draugas. Per tokį trumpą laiką supratau, kad jis mano draugas. Ir ne bet koks, o tikras. Aš net jam galiu apie viską išsipasakoti ir nejausti jokio grūzo.

Šiandien net neparašė... Jei jau ką pati parašysiu, žinau koks jis. Jis jautrus, jam viskas atrodo kitaip nei yra arba jis nelabai supranta ARBA iš vis tik apsimeta. Kaip bus taip. ;}

Turiu likusią TIK savaitę laisvo laiko, miegojimo iki 14val., sėdėjimo iki 2val. nakties prie knygos arba kompo. Pasibaigs karantinas... Die, beleką atiduočiau, kad tik pratestų jį. Nenoriu mokyklos, nenoriu matyti klasiokų, nenoriu matyti mokytojų, nieko nenoriu kas susiję su mokykla. NIEKO! Mane ji erzina, sukelia blogą nuotaiką. Kad ir kaip ten kartais būna linksma, tai neatsiperka su mano nenorėjimu ten būti.

Anya Marina - Whatever you like. Dar vienas perliukas. ;P Klausau, klausau, klausau. Tiesiog gera. ;}}}}

„Aš tau parodysiu, kad tu esi dulkė...“. Išgirdau, patiko.

Grąžinkit optimizmą į mano organizmą! Timohi ar kaip ten jie. :D Du broliai interjero dizainerei. Pasikrauni energijos nuo tokių. :D

Veeeeeeeeee: http://tadas.rafes.lt/mp3/thankyou.swf Čia tai gerulis. :D Išklausiau iki 1000 su viršum, nes iki 1 milijono iškęsti sunku. :D

Rasit užslėptą mintį. Cha cha cha

Būkit mandrūs ir raskit. :)))))))))))))))))))))))))))))))))))

Šifruokit, rašykit kas netingit.

/cgang

Guli telefonas, kartais išmetantis kokio ŽMOGAUS parašytą žinutę. Ant vieno pykstu, su kitu gražiai kalbu. Braižau kiekvieną po ranka pasitaikiusį daiktą. Penalas jau nurašinėtas, stalinė lempa pieštuko nurašyta. Kompas valosi, o aš rašau. Ne kur kitur, o į sąsiuvinį. Žinau, kad šiandien arba rytoj visa tai, tiesiu taikymu įmesiu į blog'ą. Ech, nei nežinau kokia tema, kokia proga rašau. Tiesiog neturiu ką veikti arba šiaip užėjo noras kažką rašyti, ranka.

Tomas: ką veiki?

Aš: rašau.

Tomas: ką rašai?

Aš: am... Dienoraštį.

Tomas: gerai rašyti dienoraštį. ;)

Blm, nerašau aš jo, bet nėjo kitaip pavadinti. (devil) Žodžiu, visi jau miega, o aš varau minčių ieškoti. Kur nors. ;3

2009-11-30

Laikykit durna, kvaila, nutrenkta, nudaužta, beprote, bet aš būnu čia. Einamemiegoti.blogspot.com. Nesiaiškinu, panašiai kaip ir neprisistačiau ateidama pirmą kartą čia.

Myliu ŠITĄ kampą, myliu viską kas jame yra. Taip geriau man, lengviau.

Su protu viskas lyg ir gerai. ;P

Įdėmiai:

Turiu kažką papasakoti. Nežinau nuo ko pradėti. Žinot, man nepatinka kai mano blog'ą skaito Astrida. Ji viską apie mane žino. Norėčiau išdėti viską taip kaip yra, bet negaliu, nes žinau, kad ji perskaitys ir mums būnant kartu aš nebūsiu tokia kokia reikia. Aš jai ką nors pasakojant paneigiu kai kuriuos dalykus, o norėčiau išsireikšti kitaip, bet žinau, kad negaliu, nes ji paskaitys ir vėl viskas iš naujo... Dabar prisikaupė visokių reikalų, jausmų. Noriu išsitaškyti, bet bet bet.

Astrida, nepyk, bet žinok yra geriau kai blog'ą skaito manęs nepažįstantys žmonės. Viskas kitaip. Na, tegul ir pažįsta, bet ne taip kaip mes bendraujam. Gi geriausios draugės.

Tad aš išeinu į kitą blogger'į. Kitu email'u, kita pravarde. Nerašiau nieko tokio, iš ko galėtų mane kas nors atpažinti. Pranešiu Indrei naujai adresą, nes žinau, kad ir ji kartais užklysta čia ir galbūt užklys ir ten. Kiti sekėjai kurie skaitot: bandysiu pranešti jums, jei ne parašykit man ir atsiųsiu naują adresą. Jei neitų susisiekti per čia, duodu Skype: laurutip .

Mane nervina tokie aiškinimai. :D Nemoku nieko normaliai susakyti. Gal suprasit. Aš bent to tikiuosi.

Astridai manau gerai irgi bus, nes jai iš tikrųjų visai px ką rašau, svarbu paskaito. Ir šiaip visus dalykus žinai, tad be nervų. ;)

Lauksiu aš jūsų!!! Einu ir šnekuu. :D

P.S. Indre jei seksi, sek anonimiškai, nes Astridos pirmas žingsnis bus į tavo blog'ą ir tavo sekamus tinklaraščius. :D

P.P.S. Ir aš visus anonimiškai seksiu. :DDD Sunku labai. :D