Na va, po kelių valandų ateis 2010. Ir... Norėčiau gražiai sudėlioti sakinį. Varau tada tiesiai iš galvos - man visiškai nėra jokio jaudulio, net nelabai laukiu fejerverkų, man iš tikrųjų visiškai dzin ar ateis kiti metai, ar liks tie patys ar iš vis grįžtu seni. Aš tik gyvenu tam, kad gyvenčiau. Aš nieko gero nepatiriu, nieko neveikiu. Ištisos dienos mokykloje, o laisvas laikas - kompas. Aš taip ir nugyvensiu visą savo gyvenimą iki tol kol būsiu pilnametė. Che che, nors čia tik šiaip pamąsčiau, nemanau, kad visada tai tęsis. Man dar tik 14 metų, mano vien mečiai draugai per daug ten nesitūsina, su vyresniais dar tiek nesusibendravau. O kas man? Man dar rūpi tik lėlės ir žaislai (čia kaip pavyzdys).
Norėčiau dar pasvaigti apie ką jau seniai galvoju rašyti, bet ne. Tai paliksiu kitiems įrašams.
Naujus žadėjom sutikti pas Astridą, bet jos tėvai niekur neišvarė, tai mums atkrito visas noras švęsti, nes taip kaip norėjom daryti, nebūtų pavykę ;/
Prieš dvyliktą su tėvais jaučiu lėksim prie eglės, nu tipo fejerverkai ir panašiai. Mama telefono iš rankų nepaleidžia, su tėvuku kalba, su draugais kalba. Pas ką vykti, kur būti ir ką veikti.
Taigi ties šituo pranešimu užbaigiu 2009-uosius metus :) Kitas įrašas gyvens 2010-aisiais. Gal šiek tiek kitokiais arba ne. Velniai žino ;? Tik... Sveikinu mylimieji ;*
