Na va ten tie toliau, truputį į kairę ir tiesiai, o vėliau į dešinę porą centimetrų

Mėgstu nektarinus. Aplamai (labai atsiprašau brangi lietuvių moktytoja) mėgstu vaisius. Granatus irgi mėgstu. Bet po jų vaikštau patinusi. Alergija. Durnė ji. Taigiii. Nektariniai eilėje. Visada juos mėgau. Bet tik dabar supratau, kad tikrai juos dievinu. :D Bet neimu į galvą, kad mylimiausioji mamytė šaukia, kad viena suvalgau - kitiems nepalieku. Kažkaip negriaužia sąžinė. Na juk vis dėl to NEKTARINIAI tai. Bet turiu susilaikyti. Grąsina, kad nepriks. Blogai būtų, blogai. Nes šiuo metu mano piniginėje vėjukai švilpauja. Rugsėjis vis dėl to. Ale dzin.

Taip durnai čia pasipasakojau. Visiškai ne į temą. Protiškas naktinis atsilikimas. MAn gerai. Blogger'is.

Išmokau susirišti plaukus.

Dar vienas pasiekimas šiame gyvenime. Ir su šiais plaukais.

Tas pats per tą pati, o tas dar ir per kitą

Taaaaip. Romaniukai. Mėgstu aš juos. Smagu su jais. Ypatingai naktis leisti. :D Nuo metų pradžios pradedi su vaikiškais, vėliau ateini iki normalių. Nors kartais ir nesupranti apie ką ten ir kas ten kaip. Nesvarbu. Skaitau. Kas man? Man gerai. Džiaugiuos. Žinoma. :) Na taip. Pabodo tos meilės istorijos: „O Dieve! Jis man nepaskambino, nors ir daviau jam savo telefono numerį!“, „Ar matei kaip jis į mane pasižiūrėjo? Tokiu meile dvelkiančiu žvilgsniu! Žinoma, reikės pradėti mesti svorį. Per daug valgau.“. Banalu. Ir tai visos 7 dalys tokios. :D Bet man smagu. Kartais užvelia neblogų sakinukų, kad kvatojies iki paryčių (na paskui eini miegoti, kas be ko). Bet kas. 150 puslapių, pusantros valandukės užtenka įveikti šitokį nežmonišką smagumą. Kartais jais pradedu gyventi. Tik tada norisi daugiau asmeninės erdvės vykdyti tokies norams. Didesnio būrio draugų su kuriais gali taip nusišnekėti. Kino teatro mieste. Normalesnių kavinukių. Bet ant šio reikalo daug neužsisėdžiu. Nueini atsigeri kapučino, sukerti pyragaitį, pasipildai kalorijų organizme, o vėliau mini dviračiu penketą kilometrų. Bet kai sustodavau juos skaityti - atprasdavau. Taigi. Per vasarą skaičiau fantastiką. Baisu būdavo naktį skaityti. Be jokių garsų. Siaubukai. Nebeskaitydavau tada. Bet grįžtu į mokslo metus. Vėl krimsiu romaniukus. Žinau draugės prisipirko naujų. Laikykis pasauli!

Taip. Rašiau pagal pavadinimą. :D nespecialiai žinoma. Taip gaunasi. ;}}}}}

Tu žalias, aš varau į kairę. ;);););););););););););););););););););););););););););)

Nebėra jokio įkvėpimo. Net dainų nekomentuoju. Jek! Siaubiakas.

Fall to the ground :OO

Smagu taip žinoma visai. Pučiu dulkes nuo kompo, stalo, lempų ir pan. Darbymetis už poros sienų namuos. Verčiam sienas. :D Nais, kai viskas sutempta į tavo kambarį, nes svetainėje vietos nėra, o vonioje neapkrausi nieko. Antras aukštas irgi šlamšto visokio prikrautas. :D Ačiū mamai, kad ji sugalvojo po remontų viską šutinti lauk, užgniso mat ją visas tas per daug metų sukauptas šmutkių turtas. :D O ir šiaip smagu laipioti pro langą, nes durys užkaltos, užkilijuotos ir pan. :D Akmens amžius. O dar kai MTV nebegaliu žiūrėti visą vasarą tai iš vis kraupu daros... Kaip čia buvo, kad kompo neatėmė ir telefono nepasisavino. :D :/// Ką gi, tenka naudotis MTV internetiniu puslapiu ir naujienų portalais. Dar nebent kokią "PANELĘ" nusiperki, paskaitai. Dar visai neblogai dalintis lova su mama. Ačiū parduotuvėms, kad kuriat dideles lovas. (bow) Versiu tėvuką iš lovos. Jam gerai. Miega vienas. Prie teliko (nors ir be kabelinės šiuo akmens amžiaus laiku :)). Ir spina su šeimyna dalintis. Pirmą sykį ten tokį lengvą bardaką matau. :D Užjaučiu mamą už jos žiaurų pedantiškumą. Jaučiu per tokias gyvenimo sąlygas jai išsivystys depresija. Laikykis mamytukai! :D ;*

Va tai va. Nesmagu namie. Kažkokia ne ta atmosfera. Kraupu kai vakare negali atsigulti į lovą ir iki paryčių skaityti knygą. Ir dar taip kokį gerą mėnesiuką. Mirtis alyvose. Bet... Iškęsim.

P.S. Jei dar atprasiu vakrais knygas skaityti tai bus pražiūtis. Tikra tikra pražūtis. Bet mamai pliusai. Džiaugsis, kad anksti miegot eisiu ir gerai kelsiuos. Vis dėl to į mokyklą jau greit. Pratina dabar mane prie greit artėjančio mokyklinio režimo. Gal kada gyvenime padėkosiu už tai. Bus matyt. :D ;} ;*

But just sometimes

Sometimes I feel like I don't have a partner, sometimes I feel like my only friend is the city I live in, the city of angels, lonely as I am, together we cry!