Dovis: belekaip tavęs pasiilgau, tik miegojau visą dieną ir dabar jau eisiu tuoj. ;*

Aš: o. Ok.

Dovis: sergu...

Aš: užjaučiu.

Dovis: mhm, dėkui. Man įdomu kada nors parašysi man prieš man tau parašant, jaučiu ne. Tai man tokia nuomonė susidaro, kad tik aš noriu su tavim bendraut.

Aš: dar pašūkauk.... Nea, tik man patinka kai MAN parašo, o ne kai aš turiu rašyti. Patikėk, aš jau tiek bernam pirma prirašiusi esu, kad net bloga daros. Nori - nerašyk. ;}

Dovis: o man patinka kai kartais ir mane prisimena, bet tai pofik. Jei trukdau tai nerašysiu.

Aš: aš tave kartais prisimenu, bet nereiškia, kad tau turiu rašyti...Tu pastebėjau vis prikiši trukdymą, nors net nežinai ką veikiu. Banalu tai žinok. Manęs tai negąsdina. ;}

Ir tada matyt jis smigo. Kartais rašiau specialiai, paerzinimui. Sugadina tokie nuotaiką. Vos ne prašo, kad aš rašyčiau. Pff... Sunku ar kas? :@

Neturiu žodžių.