Veidai tie patys, prikolai irgi.

Matau, kaip chebra centus traukiasi iš savo kojinių.

Lyg būtų du gyvenimai kitokie,

Vienas – tam, kad reikia, kitas – kokį tu gyventi moki.

Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų.

Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim.

Ponučiai rinkosi eilinius liuks apartamentus,

O mes svajojom tik truputį, tam tikrais momentais.

Žvaigždėm bekrentant, nekristi patys stipriai stengėmės.

Nes naglumu supančioti mes vis dažniau pradėjom kandžioti.

Toliau betone rašom laiškus ir nesvarbu, ar aišku jums.

Žinau, kad pasakysi, jog gyvenimas – cukrus citrinoj.

O man įdomu eit per juoda-balta,

Suprast, ką reiškia šiluma ir drebėt, kai yra šalta.

Savo pasauliuose, kur jiems patiem nebėra vietos.

_____________________________________________

Domas & Karoona - Tas pats per tą patį.mp3

Ir jie šneka taip galingai. Gilintis, gilintis ir dar kartą gilintis į jų žodžių prasmę. Gerai yra. :)