Pirma, turiu ilgai lauktą į profesionalų pusę lenkiantį fotoaparatą. Dievinu jį, dievinu fotografiją. Fotografuoju, žiūriu nuotraukas ir atsigaunu. Turiu nerealų pomėgį, naują meilę ir tuo džiaugiuosi.
Antra, myliu Dovydą. Man be jo žiauriai sunku, man visada jo trūksta, visada noriu jo apkabinimo, visada noriu jo. +10 jo vakarykščiams žodžiams „Visą gyvenimą norėjau, kad atsirastų žmogus kurį aš myliu ir jis man jaustų tokius pat jausmus, o kai pagaliau atsirado negaliu būti su juo kartu.“.
Trečia, jaučiu rudenį. Nors galima sakyti jis jau yra. Einant keliu, renkant obuolius, sėdint lauke užuodžiu jį. Todėl myliu kiekvieną metų laiką, nes visada jie turi tai, dėl ko aš jaučiuosi laiminga.
Ketvirta, kad ir koks nerealus yra ruduo aš nenoriu į mokyklą. NE-NO-RIU. It sucks.
Penkta, užvakar važiuodama į miestą sau pasižadėjau niekada nesijausti nepatogiai. Kad ir kas nutiktų turiu jaustis gerai ir nesiparinti dėl kokių nors dalykų. Nesvarbu kas tai būtų. Geriau nedaryti to, dėl ko jausčiausi ne savame kailyje.
Šešta, nerandu normalaus fono blogspot'ui. Neršiu tol kol atrasiu. Noriu rudens čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą