2009 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis

Just take my hand, let's fly away ;***

Brown Boy - Superman - net nedėsiu į antrą savo blogą, nes ši daina tai nesveikai, fantastiškai beprotiškai, tiesiog nenormaliai graži!!! AAAAAAAAAAAAAAAAAAA! Numirsiu dėl jos! ;******

Paskirčiau ją tokiam vienam veikėjui, bet bus nenormaliai paskui. :DD

Dainą atradau Neypatingai ypatinga visuma. blogspot'e. Ačiū!!!


It's life

Jums taip kartais nebūna, kad norėtumėt, kad būtų galima atsukti laiką atgal ir pataisyti kai kurias akimirkas, dienas, savo poelgius ar darbus? Man taip būna. Negaliu sakyti, kad gan dažnai, nes taip ar taip šio dalyko padaryti neįmanoma, tačiau kai prisimenu visada pagalvoju ir kartais susinervinu. O kodėl neina?!!! Kiek atrodo galėčiau pakeisti dalykų iš tų trečių, ketvirtų, penktų ar mažesnių, bei didesnių klasių... Tų praleistų dienų. Joo, atrodo lyg būčiau daug nugyvenusi ir dariusi ištisai vien nesąmones. Ne. Tik taip kažkaip tada dar buvo vaikiškesnis protelis. Vis dėl to niekas nepaneigs, kad kuo tolyn tuo protingyn. Taip ir man. Nors kartais kai į kitus žmones pasižiūri tai taip nepasakytum. Sakyčiau net visiška priešingybė šiam teiginiui... Bet pirma ne į kitus žiūrėti, o į save. :)
Taigi taigi, nusivažiavau nuo temos, bet kas kirbėjo galvoje tą papasakojau. O šiaip tikėkimės, kad kas nors išras tokį aparatą kuris galės atsukti laiką. Bent jau kol aš gyva būsiu galėtų tai padaryti. :DDD



Toks jau tas gyvenimas, neaiškus, kiek beprotiškas, užknisantis, malonus ir nepakartojamas.

I've gotta get a message to You

Kaip vasarą būdavo gera (taip man jau dabar nebepanašu į vasarą, prieš mokyklinė karštinė, klasiokų klausimai...) 22 val. važinėtis dviračiu, iškart po „Pričiupom!“. Aplėkdavau savo miestelio apylinkes, po penketą kilometrų, tai po dar mažiau, tai po dar daugiau. Ir šviesu būdavo ir šilta. O dabar jau dešimtą valandą tamsoka ir žvarbu. Atrodo galėčiau šilčiau apsirengti ir ankščiau minti, bet, kad nelabai norisi. Jei ir sugalvoji atrodo per anksti, dar šio bei to nepadarei.
Labai aptingau aš su dviračiu minti ar/ir šiaip su šunimi ar viena eiti paslampinėti takais takeliais. Sėdžiu sėdžiu sėdžiu. Reikės vėl atgaivinti savas tradicijas, įšokti į sportinę aprangą ir traukti į trasą. Arba pas močiutę į kaimą su dviračiu numinti. Va pas močiutę tai tikrai gera. Numini sau dieną, pusantros valandžiukes sutrunki ir mėgaujiesi sau močiutės ir grynos gamtos draugija. O ir kol atmini įdegti spėji jei karšta diena. ;)

Bet va mokslo metai jau už poros savaičių prasidės, atostogos baigsis, nebus begalės laiko. Mokintis, namie kažką paveikti. Atrasiu savo nelaimėm laiko, bet kai dabar vasarą sau slampinėji kur nori, kada nori ir veiki pagal savo nusistatymus jei gimdytojai nepatraukia už virvutės.

Bet vis dėl to smagu jausti gyvenimą. Kartais smagu kai tėvai kur neleidžia, kartais pašaukia kai neklausai, aiškina. Kai jauti tą mokyklinį gyvenimą - draugus, mokytojus, pažymius ir mokyklinę erdvę, bei nuotaiką. :)
Iš tiesų gera. Bet kartais apie tai net nepagalvoji...


P.S. Baigėsi rytinės vienuoliktos valandos „Žmonos ant ledo“ serijos. Mėgdavau.
O ir beje dabar per naująjį TV3 sezoną vėl pradės rodyti „Nusivylusias namų šeimininkes“ ir „Lūpdažių džiungles“. Laukiu, tikrai labai laukiu.

2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis

Playing with food like a little kid :)

Šiandien vėl valgiau daug Schogetten'o (joghurt-limette). :D Sommertraume. Ten taip parašyta. Lietuviškai ir savom kalbom verčiant... :DDDD

2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis

Ė propoganda!

http://dooo.domenas.net/cloo/e-propaganda/ --> tikrai žmonės, kiek galima šitaip? Nejaugi nemokame rašyti lietuviškai? Jei ne, tai kelkim streiką prieš lietuvių kalbą!
Kartais kai pasižiūri į šiuolaikinį jaunimą (į tą kurie švepluoja (o ir pasižiūri per one.lt)) ir į jų rašmenis net nukrato: „ljabjuka kjaijp sjekasji“, „myljiokazzzzzzzz tjavje kajtjukaji“ be jokių lietuviškų rašmenų, nei jokių reikalingų simbolių... Dar tos j raidės... Paplito per telefonus, kad nereikėtų ilgai užtrukti, o dabar net per kompą. Klaviatūroje manau nėra ant vieno klavišo trys raidės užrašytos kurias reikėtų naudoti vienu metu (nebent naujai išrastos klaviatūros... :D).
Arba dabar vėl naujos rašysenos: „Njum saulytOoOkęė mano“, „Nebesvajkit panOs! ;@@p~* pasitūŪųsinsim naktYį! ;***“ rašo su lietuviškais rašmenimis, bet šimtą jų prideda. Perskaityk kaip nori. Japonės.


Taigi taigi, gimėme lietuviais lietuviai ir būkim! Nesišaipykim iš savo kalbos. ;>

When you can live forever, what do you live for?

Neturiu telefono (tiksliau nebeturiu). Liūdna kažkaip... O taip smagiai būdavo naktim su kuo pabendrauti, kaip kompas jau miega... Kaip nors. Lauksiu kol naują gausiu (to tai laukiu :D).