Kažkam važiuoja stogas...

Didžiausios stadijos smegenų susisukimas per visą pasaulio istoriją. Taigi viskas nuo pradžių: atažiavo šiandien pasivečiuoti mano kūma. Lauke jau buvo sėdėti per šalta tai visi parsivilko į mūsų a la svetainę. Rodė (ir dar po kol kas rodo) filmą „Mylėti(s) smagu“. Tame filme aišku kalbama apie meilę, seksą ir panašiai. Ir mūsų kompanijoje užėjo kalba apie panašius reikalus. Pradėjom kalbėti apie senmerges, vienuoles ir pan. Taigi taigi, sakoma jei pas tave kambaryje yra kaktusų būsi senmergė. Pas mane jų ten 4. Diagnozė mano aiški: senmergė iki gyvenimo galo. Užsiminiau, kad mielai būčiau vienuole (visiškai įmanoma: gyvenime nesibučiavusi, vaikino neturėjusi, lovoje reikalų taip po gi). Tėvų ir giminių reakcija neaiški. Mutė sutinka (vaikeli, jei tik tu nori...), o kūma jau organizuoja užregistravimą į Vilniaus vienuolyną. Jau gimdytojai šneka apie pinigus, mokslą. Tokias kalbas išgirdusi aš jau patyliu ir išeinu pasikavinti. Grįžtu. Brangieji organizatoriai jau nurimę, bet temos nepalieka: jei tik tu nori gali būti vienuole. Tu gerai pasvarstyk ir pan. Juokas paėme mane. :D lyg aš būčiau rimčių rimčiausiai apie tai kalbėjusi...

Taigi taigi, kai vėl apleis mane protelis gal tada vertės tikrai rimtai susmąstyti apie tokį pasiūlymą. :DDD O šiuo metu dar džiaugsiuos gyvenimu, vaikinais ir tikėsiu amžina meile. :D*

Aš išėjau iš proto, bet galite palikti man raštelį.

A place to dream

Vėl į protą pasibeldė mintis. Sapnai. Ir tai kas per būtybės? Vieną kartą sukrečia, kitą kartą suteikia džiaugsmo, dar kitą nori, kad jie išsipildytų.

Tikiu, kad jie pildosi.

Pradėjusi rašyti į blogger'į vis daugiau sapnuoju. Savaime suprantama: daugiau galvoji. O galvoji ką parašius čionais, kokia tema būtų gera arba papraščiausiai iškloji viską kas ant širdies, nusišneki. Tai dienoraštis. Mano pamąstymai.

Sapnas – vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Daugiau: http://lt.wikipedia.org/wiki/Sapnas . Taip. Čia jau nebe mano pamąstymai, čia jau teisybė.

Taip kilusi mintis. Ką pagalvosiu tą ir parašysiu čia. Palengvinsiu galvą, ištuštinsiu iš jos mintis ir žinosiu, kad visada galėsiu jas prisimnti... ;}

Stresas yra kai atsibundi rėkdamas ir supranti, kad dar neužmigai. Taai jau taip. O numalšinti stresą tai suprasti, kad neužmigai ir nerėkti. Ar ne?

Diagnozė: nežinoma

Pradėjau mėgti viską kas aptrupiję, sena, su gražiom spalvom ir etc. Aplijusysis šneka. Yra labai iš ko pasirinkti kai namie už poros sienų toks sendaikčių turgus. :D Va va mano sąrašiukas:

1. Skladuko „durys“ (ilgas, rudai dažytas medienos gabalas su kažkokiu įmontuotu geležiu (kiek suprantu - rankena) ir kabuku prikabinti tą sendaiktį prie to sendaikčio staktos.

2. Skladuko „durų“ stakta (nereikalinga absoliučiai ji man. Vis dėl to nr. 1 sendaikčio sendaiktis :D).

3. Senos senos sienų plytelės (kurias negailestingai nuplėšė vandalas (fatis) ir sumetė į priekabą, kad galėtų išvežti į savartyną. Tris dienas sėdėjau priekaboj ir iš plytelių dėliojau ornamentus (aplijusiojo darbas). Faktas kaip blynas: šiandien visas mano darbo vaisius buvo ištremtas į „Ližius“).

Be jokio supratimo iš manęs juokiasi net mano gimdytojai (kas nesijuoktų :D) ir nurovę kiekvieną detalę iš a la naujų kambarių neša man ir pristato kaip nauja egzempliorų. Nuostabu.

Sąrašiukas nedidelis, bet sendaikčiai... Kita kalba jau čia.

O ir šiaip pastebėjau, kad mano puodukas (vienintelis ir mylimiausias/iš jo reikia gerti/paskirtis panaši kaip lėkštės, peilio/) yra molinis, lengvai aptrupijęs, su avytėm (viena su kažkokiais neaiškiais botais (oranžiniais guminiais batais ar kaliošais :D)), boružėlėm, gėlytėm, avinukais, bitėm ( nesistebėkit ornamentais, man tarnauja jau daug metų),languotas. Neįsivaizduosit jūs jo. :D netoks jis. :D:D

P.S. Fatis su mute nutarė, kad su mielu noru sendaikčius gali atitempti į mano kambarį ir pastatyti už lovos. :D (viskas suprantama juoko forma) :D

ir šiaip nieko nesupraskite rimtai. Tai tik laikina durnumo forma. Kaltininkas: remontai. Diagnozė: nežinoma.

geriu

(pirmą kartą skaitantys mano publikuotus pranešimus, šį žodį suprantate klaidingai)

Kas tai?

Bijau. Kažko. Tamsaus ir šalto. Gal tai naktis už mano lango? Ar sapnas koks nemiegant mane seka? Gal tai koks gyvis ar jis gi egzistuoja?

Taip. Tai tiesa. Bijau aš begalės dalykų. Tačiau šis padaras mane baugina ypač.

Manau reikėtų tai pamiršti. Nekreipti dėmesio į šį pasaulį, o gyvent tame kuriam aš augu. Susikibt su baime man kartu ir eit gyvenimo taku.

LA. Pė.