2009 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

Kvy kvy ir nak nak

Diena tokia ką žinau. Normali. Atsikėliau, apsirengiau, išsiploviau dantis, nusivaliau veidą, papusryčiavau ir kažką iki 18h veikiau nįt (kaip Indrė pasakytų). Išsiploviau plaukus, pavedžiojau šunį (1 kilometro spinduliu aplink savo namą), grįžau, nusimaudžiau, pasidariau pedikriūrą, paskaitinėjau Indrės blog'ą ir eisiu sapnuoti. Rytoj į šūlę... Ai karamba! Sąrašus pažiūrėsiu, gal naujokų bus. :DD



Dar prieš užmiegant galvosiu apie tokį veikėją ir galiausiai užmigsiu. O apie tą veikėją geriausiai man galvojasi naktį, kai tylu, ramu, tamsu. Galiu susikaupti. :D



Taaigi, labos žmogai!



Mažoms mergaitėms sunku augint gėles, nes katinai jas apsisioja ir tik be pertraukos kartoja - Kiyoko tavo gražios vyšnių skonio kojos!

2009 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis

Mano rankytės persiko spalvos. Ėjau į virtuvę ir įlipau į nudažytą sieną. Jaučiuos neapsakomai normaliai, o dabar dar ir sienas gaus perdažyti. La laaaa! Kokie balsai gimdytojų, o lia lia...

Man irgi bausmė: dažai ne vandeniniai, o tie kitokie - tikri, rankyčių nenuplaunu. Kimbaa!


P.S. 100 - asis įrašas blogger'yje (su juodraščiais kartu). Vuolia!

Heart color

Akkk... Ši dienelė ne dovanotina. Žiauri. Niekinga. Nuo ryto su ašarom, širdies skausmu ir nežinojimu ką daryti. Ir viskas susiję ne su žmonėmis (retas atvejis, nes daugiausia nėra dėl ko lieti ašaras ir pan.)... Bet nepasakosiu, per daug nesąmoninga. Svarbu, kad užsiminiau ir čia parodžiau savo nuotaiką.
Bet jau nusiraminau ir vėl man gerai. Atgavau juoko dovaną. Ir džiaugiuosi, kad aš greitai nusiraminu. O kodėl turėčiau vaikščioti perkreiptu veidu ir skleisti aplinkiniam blogą nuotaiką?
Viskas baigiu aš šią temą.



Taigi taigi, pirmadienį į mokyklą dėl rugsėjo 1 - osios, nueiti užsirašyti pas Damanskienę, nes reikia siuntimo, kad kraują patikrintų, dar sveikatos pažymą pasidaryti dėl mokslo metų ir nuo geltos skiepytis (nekenčiu poliklinikų, stupidovai... O mama verčia eiti, atseit esu nusilpusi, tabaluoju visada ir pan.). Dar nueiti pas veterinarus pasitikslinti dėl šuns vaistų ir operacijos. Bla bla bla. Nervukas ima mane ir ima. :DDD ;/



Blembaaa, kaip aš noriu įsimylėti!!! :DDDD
Jau užkniso mane, noriu sutikt tave (music) Saulėns. :DDD



O kokie susitikimai šią savaitę turėtų laukti, kad net šiurpu darosi. :DD Oj nelaukiam nelaukiam. :D Bet... Lieka tik vienas BET.



Gražus skambesys Yiruma - River flows in You.
....................................... nais.

Too much, baby

Žinot ką? Aš darausi priklausoma nuo kompo (ta prasme blog'ų) ir kultinių serialų. Visiškai nemeluoju ir neperdedu. Aš pati jaučiu. Na ir kas, kad aš visada randu laiko susitvarkyti dalykus ne virtualioje erdvėje, bet likusį laiką aš sėdžiu. Papraščiausiai SĖDŽIU!!! Prie kompo?! Auginu šikną. Atpratau važinėtis dviračiu, dažniau lakstyti su šunim, nes kiekvieną laisvą minutę lekiu prie kompo. Mutė sakė tą patį. Ir tas pats viska yra. Reikės pristabdyti save ir susiimti, nes kitaip aš užsiauginsiu subinę kaip pasaulis, mano galva bus perpildyta blog'ų rašliavomis ir „Žmona ant ledo“, „Nusivylusios namų šeimininkės“ ir „Lūpdažių džiunglės“ serialais. O tada žmogau gero iš Laurutės nelauk, oj ne...

Love after rain

Kaip gerai šiandien vakare išsikalbėjau su vienu žmogum. Tikrai gerai. Ir taip jau buvau Jo pasiilgusi... Gera kai yra su kuo panesąmoniauti ir normaliai pašnekėti, kai kartais nori dingti į kitą pasaulio kraštą ir ten pabūti porą savaičių...
Abu nusprendėm, kad trauksim į Australiją. Kažkada. Aš prikalbėjau. ;>


Ir šiaip labai gerai yra lunatikuoti iki paryčių. Taigi taigi, skaitau blog'us su malonumu ir gėriuosi žmonių mintimis. Nais.
Dar dabar galėčiau klausytis muzikos. Bet jau per daug. Skauda galvą. Visą dieną klausiau Supermen'o. Ir jokia kita daina nebuvo paleista. Jokia! Iš tiesų Brown Boy ir šitas jo perliukas yra nuostabūs! Die die die, šita daina yra auksas. :*


Irvėėlgimanosapalionės. Skaitau blog'us, gėriuosi meilės istorijomis, bet tomis tikromis, ne serialų ir galvoju kada pagaliau aš įsimylėsiu?! Gal dar ne visiškai laikas, tačiau kartais atrodo taip gera būtų... Vistiek su vienu žmogum visą gyvenimą neišbūsi (gal ne taip pasakiau, gal turėjo būti su pirmu ar antru. Anyway, nebent atsitiktų stebuklas...).



Taigi mylimieji žmogai, labos jums dar kartą ir einu skaitinėti.
Tau mano mielasis šiandienos pašnekove dvigubas labos! Smagu. :D
(hug)(hug)(hug)(hug)(hug)(hug)(hug)

2009 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Pasaulis gražus... na na

Vėl gi pridariau šiandien pasauliui gerų darbų. :D Nupjoviau žolę savam kieme (15 arų), pakabinau džiūti skalbinius (kuriuos mama šiandien prieš darbą sukišo į skalbiankę) ir jiems išdžiuvus visus sulankščiau ir sudėjau į vietas. Oj kaip mamytė džiaugėsi. :DD Aptvarkiau kambarius. „Išsiskalbiau“ bliuskutę, nes mama jos neįmetė skalbti (atseit ji yra švari plus labai plona. Nors aš asmeniškai ten mačiau dėmių, o ir kaip gi mama ją tyrinėjo ir jų nerado, nesuprantu...).

Kaip kartais gera pažaisti su šunim. :D tikrai. Prisilakščiau aš šiandien su ja. Tai energinga mergaitė. :D Net bloga. :D


Šiąnakt labai ilgai neužmigau. O kai neužmiegu galvoju apie viską. Ir kiek daug pamąsčiau, panagrinėjau. :) Galiausiai įsijaučiau į Supermen'ą ir užmigau. Gera buvo su šia daina užmigti, mmm...


Perskaičiau horoskopą, ve ką rašo: „Neskubėkite sakyti „taip“, net jei viskas atrodys nepriekaištingai. Geras bus tik vakaras po maždaug 19 val.: galima netikėta, tačiau maloni staigmena, kurią pateiks jums simpatizuojantis asmuo.“. Geras ar ne? :D Oj laukiam laukiam. :D
Apsipykau su gimdytojais. Ot ir vakar prisišnekėjau kaip gerai dabar su jais sutariu... Ir viskas dėl mano laikrodžio. Mama subraižė ir pareikšė, kad jis nesveikuoja. Kurgi ne. Pasiskolino, kol savo laikrodžio grandinėlę pasikeis ir še tau/ bet išgyvensiu. Kaip nors. :) Myliu savąją mutę. Labai, kad ir ką pridirba...


Mokyklos pavaduotoja parašė per skaipą, kad per rugsėjo 1 - ąją reikės būti Brėmeno muzikantais. Uhhh...

[11:23:35] Vilma: laurut, ar gali atvaryti pirmadieni i mokykla
[11:25:30] Vilma: 11 val.
[11:25:47] Vilma: reikia del rugsejo 1-osios renginio pasikalbeti
[11:26:03] Vilma: ir Astrida gali atvaryt
[11:28:03] Laaaura: Aha galiu. :)
Gerai tada Astridai irgi pasakysiu. :)
[11:28:21] Vilma: busite Bremeno muzikantais
[11:28:28] Laaaura: Gerai. :D
[11:28:28] Vilma: pagalvok apie rubus
[11:28:35] Vilma: kliosines kelnes
[11:28:35] Laaaura: (y)
[11:28:41] Vilma: ryskus marskiniai
[11:28:55] Vilma: ir instrumentai rankose
[11:29:24] Laaaura: O iš kur insturemtus kokius gauti?
[11:29:41] Vilma: tai susivairuosim mokykloj arba is Oresto
[11:30:06] Laaaura: Pala man atrodo namie turiu kažkokia sena armonika. :D Reikės tėvų paklausti kur ji yra. Tiktų?
[11:30:16] Vilma: ok
[11:30:21] Laaaura: Gerai tada.
[11:30:31] Vilma: nu tai lauksiu jusu pirmadieni
[11:30:38] Laaaura: Gerai. :)


Tai vaat. Nusimaudžiau, eisiu išsikremuoti, 19.10 pradėsiu žiūrėti „Uošvio tvirtovę“ (nors ir mačiau...), o 21.55 ”Tamsų ežerą“.


Ką gi, labanaktis visiem! Gal dar ir įmesiu čia šiandien kažką, bet vis dėl to. ;>>>>>>>>>>>



P.S. Bliusktės gerai neišskalbiau. Daugelis dėmių liko. :DDD

2009 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis

Tyliai

O die, o die, o die! Išjungiau kompo monitorių ir kokio gražumo dangų pamačiau!!! Violetiniai rožinį!!! O dar kitoje pusėje ir saulėlydis! Garžumėlis...