Pasakei ir prisnigo. :)))

Pyragėlių tvenkinys

Dar kartą įsitikinau, kad palaidais plaukais miegoti NE-GA-LI-MA!!! Vidurį nakties ėjau į vonią pasiimti gumytės ir susirišti plaukus. Die die die, kaip nepatogu! Jei dar karšta tada iš vis gali numirti.

Vėl gi kartojuosi: kaip nervina kai turi begales minčių kurias galėtum sudėti į blog'ą ir vėliau jas pamiršti! O man mintys visada naktį sulenda į galvą. Dabar prie lovos prisitumiu kėdę, pasidedu tušinuką ir lipnių popieriukių. Rašau kai ką pagalvoju. Ir gerai ir atsiminti nereikia. Tik naktį kai tamsu nelabai matosi ką rašyti, bet prikeverzoju belekaip, paskui šifruoju. :D

Ai beje jau mūsų remontai baigti! Tik reikia dabar viską valyti, statyti ir nešti į namus. Jėėėtau kaip faina. Vėl galėsiu smaguriauti. :DDD

P.S. Aš niekaip nieko nesutalpinu į vieną pranešimą. Pamirštu. O taip gera viską išsakyti. :)))

Eh eh...

Na ir prisivalkiojom po miestą. Su Astrida jį apėjom gal kokius keturis kartus. Jai tašės ieškojom. Tauragėj tai inkubatorius, nieko rasti neįmanoma. Bet nusipirko. Blembački gražią tokią. Pati tokios užsinorėjau. :D

Vaikščiojom sau su braškiniais šerbetais (geras dalykas kai karšta), pasikalbėjom. O nauji bateliai nuspaudė žiauriai nesveikai. Kojos mėlynos. O dar tiek vaikščiojom... Ačiū Dievui nuėjau pleistriukų nusipirkau, kurie nieko nepadaro. Merde.

Ir panų kokių matėm. Su stilium tokių. Nak nak. Per pirštą tapkės, o kojų pirštai prižėlę t.y. žemini, peraugę, visiškai nesutvarkyti. Ir ji stovėjo Eurokos'e?! Aš tai tokioj būsenoj nueičiau ir nusipirkčiau priemonių šitai problemai tvarkyti. Bet ne visiems žmonėms aišku. O aš ją dar labai garsiai paminėjau. Vaikinukai tokie labai susižvengė. Kurgi ne... (Ir šiaip pastaruoju metu kreipiu dėmesį į vaikinus. Įsimylėti! :DDDDDD)

Tašė manoji suplyšo (tiksliau užtrauktukas)... O dabar su kuo vaikščioti? Visos mano senutės man nebeįdomios. Velniop...

Rytoj su mama vėl po parduotuves tampytis. Kaip jai nenusibosta??? Aš ten miegu. Tikrąja to žodžio prasme.

Astridos šuo „gruzas“/ gerai atrodo. Taip ir toliau! :DD

Auuuuč. Kojytės manosios.

Apsireikšiu gal dar vakare. Bus dėl ko gal. Gal gal gal... ;>>

Lūpos kaip vyšnios, oj kokios jos ryškios. (music) ;*

Kvy kvy ir nak nak

Diena tokia ką žinau. Normali. Atsikėliau, apsirengiau, išsiploviau dantis, nusivaliau veidą, papusryčiavau ir kažką iki 18h veikiau nįt (kaip Indrė pasakytų). Išsiploviau plaukus, pavedžiojau šunį (1 kilometro spinduliu aplink savo namą), grįžau, nusimaudžiau, pasidariau pedikriūrą, paskaitinėjau Indrės blog'ą ir eisiu sapnuoti. Rytoj į šūlę... Ai karamba! Sąrašus pažiūrėsiu, gal naujokų bus. :DD

Dar prieš užmiegant galvosiu apie tokį veikėją ir galiausiai užmigsiu. O apie tą veikėją geriausiai man galvojasi naktį, kai tylu, ramu, tamsu. Galiu susikaupti. :D

Taaigi, labos žmogai!

Mažoms mergaitėms sunku augint gėles, nes katinai jas apsisioja ir tik be pertraukos kartoja - Kiyoko tavo gražios vyšnių skonio kojos!

Mano rankytės persiko spalvos. Ėjau į virtuvę ir įlipau į nudažytą sieną. Jaučiuos neapsakomai normaliai, o dabar dar ir sienas gaus perdažyti. La laaaa! Kokie balsai gimdytojų, o lia lia...

Man irgi bausmė: dažai ne vandeniniai, o tie kitokie - tikri, rankyčių nenuplaunu. Kimbaa!

P.S. 100 - asis įrašas blogger'yje (su juodraščiais kartu). Vuolia!

Heart color

Akkk... Ši dienelė ne dovanotina. Žiauri. Niekinga. Nuo ryto su ašarom, širdies skausmu ir nežinojimu ką daryti. Ir viskas susiję ne su žmonėmis (retas atvejis, nes daugiausia nėra dėl ko lieti ašaras ir pan.)... Bet nepasakosiu, per daug nesąmoninga. Svarbu, kad užsiminiau ir čia parodžiau savo nuotaiką.

Bet jau nusiraminau ir vėl man gerai. Atgavau juoko dovaną. Ir džiaugiuosi, kad aš greitai nusiraminu. O kodėl turėčiau vaikščioti perkreiptu veidu ir skleisti aplinkiniam blogą nuotaiką?

Viskas baigiu aš šią temą.

Taigi taigi, pirmadienį į mokyklą dėl rugsėjo 1 - osios, nueiti užsirašyti pas Damanskienę, nes reikia siuntimo, kad kraują patikrintų, dar sveikatos pažymą pasidaryti dėl mokslo metų ir nuo geltos skiepytis (nekenčiu poliklinikų, stupidovai... O mama verčia eiti, atseit esu nusilpusi, tabaluoju visada ir pan.). Dar nueiti pas veterinarus pasitikslinti dėl šuns vaistų ir operacijos. Bla bla bla. Nervukas ima mane ir ima. :DDD ;/

Blembaaa, kaip aš noriu įsimylėti!!! :DDDD

Jau užkniso mane, noriu sutikt tave (music) Saulėns. :DDD

O kokie susitikimai šią savaitę turėtų laukti, kad net šiurpu darosi. :DD Oj nelaukiam nelaukiam. :D Bet... Lieka tik vienas BET.

Gražus skambesys Yiruma - River flows in You.

....................................... nais.

Too much, baby

Žinot ką? Aš darausi priklausoma nuo kompo (ta prasme blog'ų) ir kultinių serialų. Visiškai nemeluoju ir neperdedu. Aš pati jaučiu. Na ir kas, kad aš visada randu laiko susitvarkyti dalykus ne virtualioje erdvėje, bet likusį laiką aš sėdžiu. Papraščiausiai SĖDŽIU!!! Prie kompo?! Auginu šikną. Atpratau važinėtis dviračiu, dažniau lakstyti su šunim, nes kiekvieną laisvą minutę lekiu prie kompo. Mutė sakė tą patį. Ir tas pats viska yra. Reikės pristabdyti save ir susiimti, nes kitaip aš užsiauginsiu subinę kaip pasaulis, mano galva bus perpildyta blog'ų rašliavomis ir „Žmona ant ledo“, „Nusivylusios namų šeimininkės“ ir „Lūpdažių džiunglės“ serialais. O tada žmogau gero iš Laurutės nelauk, oj ne...