No pain, no again

Klausau Mr. Hudson ft. Kanye West - Supernova.mp3 ir gerai jaučiuosi. Tik dabar man ši daina užvaldė širdį.

Get it right, get it right...

http://www.youtube.com/watch?v=A-83VlAqXf0&feature=fvst

P.S. Klipo poveikis geresnis.

Visada taip būna.

If you can afford me

Atsikėliau kaip ir įprastai 10val. ryto. Aš ankščiau atsikeliu tik visada iki 10val. vartaus. :D Mutė jau svetainėj tvarkos ir šaukia kaip jai reikia naujų grindų, naujo stalo ir baldų. Nusipiešti, ne? :D

Paskui prasidėjo didysis šaukimas kaip aš nesitvarkau savo kambario, kiek pas mane dulkių ir panašiai. Šiaip aš tvarkaus, bet tik vidurį, kartais ir visus kampus, bet ji randa prie ko prisikabinti ir viskas. Nieko nebe padarysi. Na taip, fatis sakė eiti žolę pjauti. Puse mūsų namų ploto žolės nupjoviau, puse ne. Pasiteisinau, kad žolė šlapia ir atseit man jau skauda rankas. Kad žolė šlapia tai faktas, bet man nieko neskaudėjo. Man paprasčiausiai sloga spaudžia galvą ir aš nenoriu nieko daryti. Užmigau su 4 tvirtom servetėlėm ir visos per naktį buvo sunaudotos. Gerklę skauda belekaip. Naktį kai atsibudau tai galvojau, kad padvėsiu. Žiauriai nesmagu miegoti, kvėpuoti, galvoti su tokia savijauta...

Ai taip vakar šnekėjomės per Skype su vos ne visais ten prisijungusiais žmonėmis. Pradedant nuo Astridos, Deivio K. ir baigiant kitais ne mūsų linijos žmonėmis. Vieni neturi mikrofono, kitiems neveikia. Pusė klausėsi pusė kalbėjo... Kol galiausiai grįžo Astrės tėvai ir niekas nebekalbėjo. Nuėjau miegoti kažkur po dvylikos. Mutė pradėjo klykti „Junk lauk kompą!!!“. Žinokit kokia yra nesąmonė gyventi dideliame nuosavame name, su trejetu kambarių pirmame aukšte, turėti savo kambarį ir negalėti ten būti iki ryto su įjungta šviesa, nes mutė miega svetainėje, nes fatis knarkia. Laukiu vasaros, kada padarys koridorių per mano kambarį ir nesimatys jokių šviesų jokiame kitame namo kampe.

Šiandien norėčiau pasiruošti visos savaitės pamokas ir ramia galva būti. Bet nemanau, kad prisiruošiu tokiam žygdarbiui. :D O gal vis dėl to...

Jetau dar nervina kai ką nors valgau ir nejaučiu skonio, kai ką uostau nejaučiu kvapo. Šiuo metu nejaučiu jokio malonumo valgyti twix'ą ir nejausti skonio...

Whatever, einu pjaustyti grybą šiandien.................................

Būti superherojumi!

Yra kieta šokti ant policijos mašinų stogų tecktonik'ą.

Angelų sniegas

O taip, sultimis apipilti mano plaukai. :D Pas Aštrės močiutę valgėm donerius ir pasiėmėm sulčių. Ant sulčių galo pradėjau laistyti Aštrę, ta mane. Mano mažai buvo, o jos tai dar normaliai. Vienu žodžiu: dabar viskas mano galvoje. :D

Vaizdelis pro langą kaip per Adamsų šeimynėlės filmą. Pas mane toks debesis ant namo, o toliau saulė šviečia ir giedras dangus. Adamsų namas toks pat. :D

Manfredo on air klausau. Bumbumbum. Ėjau šiandien tikrintis sveikatą. Tipo mano daktarė dirba. Nė velnio. O iki rugsėjo 19d. reikia nunešti mokyklos seselei. Šauks auklėtoja, stipriai.

Mūsų mokykla galėtų turėti psichologę. Beje aš einu į Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinę mokyklą. Tai toliau ta tema, rimtai kodėl negali pasamdyti? Atseit krizė? Pinigų nėra? :D Pušiai... Vaikams reikia pagalbos. Man taip pat reikia. Būtų gerai. ;)

Mokykloj tai trali vali festivali... Su Astrida per visas galima sakyti pamokas lūūūūžom. Tris likusiais bandėm iš Domanto atimti užrašų knygutę. Piešė kažką jis ten. O kai pamačiau išsižiojau... Nepasakosiu, nesukelsiu jam gėdos, jei kas iš bendraklasių skaito. :D Spėjau pamatyti 0,00001 sekundės tą vaizdelį, o paskui jį gainiojausi po mokyklą. Tikrai matematikos klasėj aš nešokinėjau per suolus. Sima sakė atrodžiau kaip tarzanė. Visiems per galvas peršokinėjau. :D Bet jau kai ėjom namo paprašiau, kad parodytų. Tada aš į tai įsižiūrėjau. :D

Ai taip iš muzikos išeidami su Deiviu B. apsimainėm kuprinėm ir abu skirtingais keliais patraukėm į mokyklos kiemą. Susitarėm ten apsimainyti atgal. :D Trečią kartą aš vaikštau su jo kuprine, o jis su mano.

Kaip norėčiau aš čia išsamiau viską išpasakoti, bet nežinau kas čia iš manųjų bendraklasių ir šiaip gerai pažįstamų jį skaito. Aš prižadėjau, kad susikursiu atskirą blog'ą kurio niekas nežinos t.y. kad aš jį kūriau. O tada tai aš galėsiu siautėti. Išpasakosiu viską nuo A iki Z. Viską!

Indre - tu tai žmogus. Tavo blog'as iš vis pats galingiausias. Man atrodo, kad aš tave jau būčiau pažinojusi. Puse visko sužinau apie tave iš tavojo blog'o. Ajajai, nuostabiai tu ten. :D Žinau, kad paskaitysi ir dar pakomentuosi, žinau. :DDD ;)

Federico Moccia „Trys metrai virš dangaus“ knyga tai nereali. Negaliu atsiplėšti. Ten viskas su meile susiję, bet taip įdomiai. Ir net žiauriai įdomiai. Mutė klykia, kad visur aš ją skaitau, ir ryte mašinoj važiuodama į mokyklą ir jos darbe ir namie ir vėl vakare grįždama į namus. Sakė ramintis. :D Lietuvių mokytoja liepė skaityti Kazio Borutos „Baltaragio malūną“. Išsamiai analizuosim, tai labai jums reikalinga knyga. Aš jos nenoriu skaityti, bet teks. ;/ Šiaip Bamablienė viena iš tų mokytojų kurią aš labai gerbiu ir myliu, tai nepyksiu ant jos. Negaliu. :D

Einu dar su Astrida per Skype pašnekėti, kažkas atsitiko su Tomu ir jo draugais (Astridos šaika). SaMp'as man neveikia. O kaip noriu žaisti aš jį!!! Žudytis...

?

Naktis. Kambarį apšviečia pilnas mėnulis, o aš galvoju apie Nieką. Atrašau, kad nieko neveikiu, per pamokas darau nieką, paklausta nieko neatsakau. Niekas kai kuriomis savaitėmis man populiarus. Su juo aš vaikštau, kvėpuoju, valgau kalbu ir panašiai. Jis mano draugas. Kai jo populiarumas išgaruoja aš noriu pasireikšti. Noriu šnekėti, noriu! Aš būnu vandens prisisunkusi kempinė, tik vietoj vandens būna energija. Jos didžiulis kiekis veržiasi per kraštus, kol galiausiai išsisunkia ir vėl grįžta NIEKAS. Tas pats draugas. Mano palydovas. Taip ir eina gyvenimas, kartais atnešdamas kitokių vaidmenų ir nuotaikų...

Išėjusi iš savęs

Nosį griaužia nuo lako kvapo. Duris lakavo. Pas mane kambaryje langai atidarinėti iki galo. ZIP FM klausau, dar pamokas ruošti. Geografijos nesuprantu. Ten tų uždavinių. ;/ Anglų rašinį parašyti...

Mutė kažką vakarienei gamina. Kvapų nejaučiu. Prašiau, kad šiandien pomidorų padažo normalaus nupirktų, nepirko. Sakė natūralų valgyti, jos gamybos ir saugoti skrandį. Nupušimas, ne?

Astrida galėtų savo namuose atsidaryti kavinę. Sulauktų lankytojų, nes ji nuostabiai daro valgyti. Kiek ateinu visada prisišlemščiu jos patiekalų. Mutės žodžiai: „Raminkis su tuo valgymu, bankrutuos mergelė.“. Mutė vis kviečia važiuoti pietauti į kavines, o aš valgau Astridos maistą. Ne į temą, ką? :D

Aah. Galėtų nutikti kas nors įdomaus, galėtų man šauti į galvą normalių minčių ir temų. Kažką sumąstyčiau parašyti. Nebūtų pačiai nuobodu ir kitiems mano sekėjams. Įtempta savaitė. Nepripratusi prie mokslo dar, atsikėlimas 6.45 sunkus (nesikeliu 7val., nes niekada nespėju susiruošti, lėtapėdė rytais esu). Įsivažiuosiu, aš tai žinau!

Ai beje šiandien norėjau nusipirkti rožiniai baltus inkariukus. Spėkit ką kas padarė? Mutė pasakė, kad jie per daug blizgantys ir tegul nesvajoju, kad jie man bus nupirkti. Su savaisiais baltais kedukais einu treti metai. Oo žinoma, jie jau ne balti, o įvairių spalvų. Smagūūs. Mutė nupirko kažkokios batų balinimo priemonės, mesiu į skalbiankę, nes šiaip niekada neišsiskalbdavo. :D Anyway čia nįt.

Radistai siaučia, aš einu pasėdėti prie namų darbų. Vargina mane mokslo metai. Oj žiauriai...