2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

`ąčęėįšųū90-ž/*-

Labučiuka vakariuka, žmogėnai :)

Visą savaitę buvau užimta kaip nežinau kas. Vien namų darbų krūvos, o kur dar užsilikę darbai iš tų dienų kai sirgau...

Kiekvieną dieną vis sugalvodavau ką čia įrašyti, bet laiko nebūdavo, o dabar iš vis neprisimenu. ;s

Pirmadienį įvarau į šhūlę, iš po rūbinės prie klasės, visi išbalę kažkokie, juokingi. Visą dieną kaip cirke jaučiaus. Nepagalvokit, kad aš iš žmonių šaipausi, bet šiaip... Nuotaika tokia. :D

Tą patį pirmadienį labai „gražiai“ pakalbėjau su rusų mokytoja. Net patys drąsiausi, nagliausi klasiokai vėpsojo išsižioję į mane. Am... Na gal negerai, kad taip šakojausi ir klykiau per visą klasę (gal ir per kitas) ant mokytojos, bet, kad užkniso. Prisikabino iš oro. Tikrai. Sėdžiu ramiai, į ją žiūriu, o ji pradėjo klykti, kad kalbu. Nu jo... Nepagavau kampo krč. Aš ant jos šaukti, ji mano pažymiu knygelės prašyti. Po pamokos atidavė pažymių knygelę, pastabos neįrašė, tipo pasigailėjo.
Ir šiaip ta Valenčienė mane knisa. Vaidina griežtą mokytoją, bet nelabai jai kažkas gaunas. Dar labiau suknisa klasėj tvarką savo „griežtumu“. Daug kas sakė ir pati pastebėjau, kad ji labai mane mėgsta. Šita frazė šiaip sau.
Ir visi mokytojai bando mane gražinti į senas vėžias, kad būčiau vėl ta gerutė, padedančioji, aktyvioji, gerai besimokančioji, malonioji Laurutė. Echem... Nelabai man gaunasi. Gal paauglystė, kai visi taip užknisa, kai nebegali patylėti kai tau kažkas sakoma, nori atsikirsti. Seniau labiau reaguodavau į draugų/klasiokų/pažįstamų sakomus dalykus, o dabar ką jie šneka visiškai dzin, nekreipiu dėmesio. O dabar kai mokytojai arba tėvai skaito moralus, tai negaliu tylėti, bėgu aiškintis ir pnš.

Užteks, nervina mane šita tema. Niekada iki galo jos neišgalvoju, bet ir nenoriu. Susigadinu nuotaiką ir viskas. ;s

Vakar mama į koncertą varė, tai aišku naujų pirkinių buvo pas ją belenkiek. Valandai atvažiavom į Akropolį. Bėgte prabėgom per batų parduotuves, nes šiaip nieko daugiau nereikėjo tuo momentu. Mamai reikėjo, man ne, bet batus nupirko man, o ne sau. Marco Tozzi. Tokie paprasti, smagus, trumpi, kažkiek „susmaukti“, juodi, kelnes susikišti eina. Tokie kasdieninei. :)

Žodžiu, striukės reikia. Mama paltą siūlo, bet vieną turiu, striukes noriu. Nors spintoj žieminis paltas, 3 striukes (ruda, samanų splavos, rožinei violetinė) man reikia dar. Nusibodę viskas. ;/ vėl į Akropolį traukti. ;/// Šūdinai žiauriai.

Mama šaukia vėl dėl kažko, nuotaiką gadina. Rašyti net neina. Fu... Nėr sveikatos. :D

Klasiokams mes su Astrida ryškiai kartais nusibostam savo nesustabdomu žvengimu. Kiekvieną pamoką juokiamės, juokiamės ir juokiamės. Pačios nežinom iš ko, kokia proga... Jau įaugę į kraują tai. Bet aš be juoko mirusi. Nesmagu, negerai.

Rytoj visa diena prie pamokų. Pradedant nuo to, kad reikia padaryti pusę visų dalykų pratybų, ir baigiant tuo, kad DAR reikia išmokti visokius pasakojimus, perrašyti rašinius ir pnš. ;s

http://www.youtube.com/watch?v=mbg7DtCOxoo&feature=related - va taip nuuuu. Pažiūrėkit, miela. :)

Čiau. Reikia eiti, prisiminus ką reikia padaryti atšoka fantazija net vaikščioti...


P.S. Pasipuošėt eglutę? Kalėdinę? Mes dar ne.
<33

2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

<333333333

2009 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Veidai tie patys, prikolai irgi.

Matau, kaip chebra centus traukiasi iš savo kojinių.

Lyg būtų du gyvenimai kitokie,
Vienas – tam, kad reikia, kitas – kokį tu gyventi moki.

Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų.

Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim.

Ponučiai rinkosi eilinius liuks apartamentus,
O mes svajojom tik truputį, tam tikrais momentais.

Žvaigždėm bekrentant, nekristi patys stipriai stengėmės.

Nes naglumu supančioti mes vis dažniau pradėjom kandžioti.

Toliau betone rašom laiškus ir nesvarbu, ar aišku jums.

Žinau, kad pasakysi, jog gyvenimas – cukrus citrinoj.

O man įdomu eit per juoda-balta,
Suprast, ką reiškia šiluma ir drebėt, kai yra šalta.

Savo pasauliuose, kur jiems patiem nebėra vietos.

_____________________________________________

Domas & Karoona - Tas pats per tą patį.mp3


Ir jie šneka taip galingai. Gilintis, gilintis ir dar kartą gilintis į jų žodžių prasmę. Gerai yra. :)
Kalėdų stebukle jau 1 litas! Uraaa! :D

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Pasinešiau ant skustagalvių bx. :D Tie Beat Box'ininkai man tokie gražūs pasidarė. Susmukę, be plaukŲŲŲ. :D Dar taip mikrofonus apspjaudo nesveikai galingai, su garsais. :D

Iš Indrės dar vieną gabaliuką nuknisau. (blush) - Eklips the Beat Box live in Paris at Red Bull BC One 2008/ yea. Pas ją grotuve pats pirmas jis. (inlove)

20:10 per TV3 legendą rodys. Vienas namuose. :D Ech, kiekvienais metais žiūriu ir dar gerai yra. :D Mama nervinas... :D O ką, legenda nuu!



Burtų lazdeles pames dirigentai...

Taip, aš užsistačiau žadintuvą 9-ai valandai, bet neatsikėliau. Atsikėliau kažkur apie 11val. Jei jau dabar net 9 neatsikeliu, tai kas bus kai vėl reikės į mokyklą? :O Naaa, aš dar iki 3val. nakties muzikos klausau. Ir šiąnakt tą patį dariau.

Dievinu netikėtas atostogas. (mm)

Mama sakė, kad gali pratęsti karantiną. (party) Ir vasarą nereikės į mokyklą eiti, nes dabar sustiprins mokymosi programą. (party) Kita vertus... Namų darbų bus begalės, laisvo laiko iš vis mažai...
Jei pratęs dar kokiai savaitei karantiną, tai į mokyklą eiti bus tik kokios 2 savaitės ir žiemos atostogos. Nu jo, mėnesio trukmės atostogas turėti yra gerai.

Will you be by my side for the rest of my life? Will you love me 'til I die? Supermen'as eina. Jau kiek laiko žinau tą dainą, kiek laiko klausau ir ji mane dar žavi. :)

Naktį pagalvojau apie blog'us. Na, ne tiesiogiai apie juos, bet apie tai kas ten „vyksta“. Kitiems žmonėms aš viską perteikiu rašydama, nes kitaip negaliu. Negaliu kalbėti, negaliu čia dainuoti ir pnš. Kilo mintis kažkada sukurti video dienoraštį. :D Che che, kol padaryčiau... Kol sukurčiau... :D

Ai vot reikalas dėl eglės įžiebimo. Mama nenori leisti, dėl gripo epidemijos, ten žmonių minios, gal kas yra užsikrėtę. Dar tamsu... Taip ir nusprendėm su Astrida, kad neisim. Nuvarysim kokią dieną/vakarą ir pažiūrėsim į tą eglę. Jau antri metai kaip nedalyvauju eglės įžiebime. Pasiilgau, bet... Vienais metais nepavyko, šiais metais sušiktos epidemijos visokios.

Kas tu blet Aldona iš Šaulių? :D Už tokius prikolus Vilui dėkoti. :D

Taigi taigi, penktadienio vakariukas šiandien. Su Deima žinom, kad jie mums mieliausi. :D Visa atmosfera, aura ir pnš. yra mūsų! :D

Ech, plaukiu. :)))

2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

Lauke pilnatis. Aš „Kaulus“ žiūriu. Dovis labas parašė, deja neturiu galimybės jam atrašyti, nebent būtų on Skype'j.
Vėl jaučiu šiandien vos ne iki ryto klausysiu muzikos. Lauke žibintai išjungti, nes šviesos pakankamai duos mėnulis.
Ryt 9val. statysiuosi žadintuvą, nes kol išsikrapštysiu iš lovos, kol viską susitvarkysiu, ateis ir 17val.
Telefono galima sakyti kaip ir nėra. Liūdna be jo. Naktimis turėdavau ką veikti bent jau. Astrida neužmiega anksti. O dabar...

Pasakyčiau, kad myliu, bet nėra jėgų. - kokios mergaitės išmintis? Ištraukiau iš ne seno įvykio. Iš galvos. Ir šiaip pamąsčiau. Žiūriu, kad aš pradėjau mąstyti. Ne taip kaip seniau, bet taip, kad tai duotų prasmės. Galiu daryti išvadas. :)))

Saldukų zuikučiai. ;*
Myliu, bučiuoju ir iki