Ta daina graži. Užsinešiau. Kalėdas kažkokias man primena. Saulėlydį, kai tas gražus dangus (Samp'e buvau, o ten tas dangus per šitą dainą :D). Kalėdos, saulė... Wtf?

Vilkas sotus, bet avies nebėra

„Aš tikra, kad, kaip visada, sugalvosim, kaip išsisukt, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.“

„Vilkas sotus, bet avies nebėra.“

Apsilankiau kirpykloje. Kirpčiukus padarė ne taip kaip norėjau. Tai po mokyklą vaikščiojau prisidengusi. Na, gal ir ne itin blogai atrodo, bet matyt aš dar pati nepripratau, arba nemoku jų sutvarkyti, arba... biesas žino kas. Į viršų susisekti neina, per trumpi. Stresas.

Duffy - Serious.mp3 šiaip tai nežinau ar ta daina man graži ar ne. Svarbu pamačiau ir pradėjau klausyti. Paskutinis pasiklausymas buvo vakar, o šiandien jau nebe prisimenu kokia jos melodija ir kas iš vis per daina. Bet pamenu tik tai, kad ją klausiau. Ilgai.

Prisiglausti...

Pagalvojus, kiek dienų liko iki atostogų apima palaima. Vienodai, kad dar pirmadienį į mokyklą, o antradienį per pamokas nieko neveiksim, trali vali festivali. Ryt į kirpyklą, nors mama dar net neužrašė (tikiuosi bus vietų ;s). Noriu iki antradienio susitvarkyti ševeliūrą. O kitom dienom sakė mama neturės laiko. Pačiai penktadienį pas manikiūristę, pirmadienį pas gydytojus, antradienį aš negalėčiau, nes visi tie atsisveikinimai su klasiokais, „tūsiukai“. Ai jo, dar antakius tvarkytis reikia.

Aš tai šąlu. Nubėgau prie mamos, atsiguliau drebėdama, mama pledą paskolino(:D) ir sakė apsikloti. Aš po timpėm, paprastom kojinėm, trumpom rankovėm ir ant viršaus džemperis. Ne itin geras apšiltinimas. Dabar gal ir nėra šalta, bet drebu, kad drebėčiau. Įtempiu nugarą ir sudrebu. Automatiškai.

Ieva (klasiokė (EMO) patyliukais juokiuosi) bachūriuką turi. Ernestą. 9-toką. Ant kurio mes su Astrida antri metai stumiam. Irgi tipo EMO. Ir čia yra ta pagrindinė priežastis. Anais metais per ekskursiją pabazarinom su juo, pasakė, kad jis greičiausiai emo, nors... Na žinot tuos prekyvietinius (čia aš taip vadinu) EMO, pankus, gotus ir pnš? Tie kur primetą tą stiliuką, nors tik porą grandinėlių užsimetę, plaukus kažkaip susilaižę ir juodai rengiasi? (Pridedu: prie šito stiliuko dar merginos sugeba užsimesti smailianoses slides t.y. smailianosiai bateliai. Am... Man tai durnai atrodo. Čia šiaip sau. Neišlaikiau). Na tai va, toks yra Ernestas. Ieva tai pochui tokia, pagauna kaip rengtis, viskas šiaip ok. Grįžtu prie temos: esam užėmusios su Astrida vietą mokykloje. Viešoje vietoje, prie veidrodžių, porą palangių, viena mūsų (che che). Šiaip mes „prinėrėm“ prie Ievos, Ernesto, Ritos ir Skirmos, nes jie ten sėdėdavo. Dabar šešiese kimarinam ten. Šiaip Ernestas nesėdi, Ieva kartais, nes jie dažniausiai plėšo meilę atsistoję. Tfeeek :D

Šiaip čia norėjau kalbėti apie poras, ir Ieva su Ernestu buvo pavyzdys kuris yra šalia manęs, meilę plėšia šalia manęs, aš viską matau, truputį pavydžiu ir džiaugiuos :) Aš kaip Indrė: visur mano akyse poros, visi vaikšto susikibę už rankučių, berniukai mergaitės į kampukus įspaudę kalbasi, o mane tik radiatorius šildo :D Citavau trupučiuką. Taigi taigi, jau antra savaitė sveikinuosi su Edvinu. Tiksliau jis sveikinasi, o aš tik linkčioju. Na, kartais prabylu, bet nespėju sureaguoti, nes jis išlenda šalia manęs visada labai staigiai. Kažkada gera nuotaika buvo, jam anglų, man anglų ir parašiau į telefą „Ka tu? ;DDDDDDD“, tą dieną pabendravom ir vsio. Pati bandžiau jo atsikratyti, pati parašiau, o dabar pykstu, kodėl po to karto kai jis pasiūlė susitikti jis man nerašo. Žinoma, kurgi jis rašys, kai tą kartą kai pateikė pasiūlymą aš jį nesveikai užvarčiau, atsisakiau ir juokiausi iš jo... Ir jis dar savo visai klasėj apie mane papasakojas. Vienas jo klasiokas Rojus, skrebučiu vadinam jį, nes žmogus susvilęs soliariume arba jis iš prigimties toks, veidas pudra išteptas. Keistai atrodo :D Taigi taigi, šitas veikėjas visą laiką mane nužiūrinėja, apie katiniūkus dainuoja, iš sniego apmėto. Šiandien atsidarė langą, nuo palangės sniego paėmė ir mus apmėtė. Labiau į Astridą :D O nuėjom striukes pasiėmusios, ant jų t.y. kur jie sėdėjo (Rojaus, Edvino, dar kelių jo klasiokų) palangės ir rengėmės :D Tie labai keistai žiūrėjo, nes niekada taip drąsiai nesielgėm. Jo jo, o aš dar geros nuotaikos, žvengiau kaip nežinau kas... Šiaip dzin visai, nes visa mokykla jau žino, kad mes žvengikės esam :DD

Žodžiu, stengiuos pati visą laiką aš tą Edviną pamatyti, pati jam akyse pasimaišyti. Ir durna merga... Nebesuprantu savęs.

Dovio (ne to apie kurį pasakoDAVAU) gimtadienis šiandien (sena meilė). 16 suėjo man atrodo. Praėjo mokykloj jis, aš Astridai sakau, kad eisiu apkabinti ir pasveikinti su gimtadieniu, Astrida iš kart už rankos griebė ir sakė ramiai būti, kad taip ir nepadaryčiau :D Nebūčiau ir išdrįsusi iš tikrųjų ;s O jis toks simpatiškas...

Prasidėjo trimestras, o mano pažymiai iš kart 4-9... Bet nejaučiu jokios kaltės sau, nes aš mokiausi, kartojausi. Tik knisaaaa labai, kad aš susiveliu kai jau reikia rašyti. Pagalvoju ne apie tą forumulę, tą minutę vis ką nors pamirštu arba nedarašau... Gauni 3 ir nervinies, nes žinai, kad dėl kelių durnų klaidų tau krito visi balai. Bijau mamai sakyti, bet teks. Pasiimsiu visus lapukus ir pasakosiu kaip kas buvo. Nenoriu vėl būti apkaltina nesimokymu...

Visą savaitę lietuvių kalbos nėra (party) Mokytoja mokykloje, bet nėr pamokų. Lietuvių kalbos mokytoja - mokyklos pavaduotoja. Viena iš pagrindinių, tai žinoma atsirado kažkokių reikalų. o kai lietuvių nėra - namų darbų daug irgi nėra. Chemija, fizika pasiruošėm su Astrida pas ją, grįžau namo ir savivaliauju. Nieko nėr, gera labai :D Susimesiu knygas prieš einant miegoti.

Jei ryt į kirpyklą, į 6 pamoką neisiu (party) Technologijos. Aišku mama dar net nepaskambino, kažin kaip bus. Na, bet tikiuosi :)

*****

Ir tipo visiem taip axujiena, kad ne pochui jei diena virstu naktim, o naktis į dieną.

*****

Pirmasis darbas su Photoshop'u. Paveikslėlis pamokos, darbas pagal pamoką. Džiaugiuosi :)

P.S. Gražus vaizdas lauke. Eglutė papuošta, o šiaip Kalėdų nei truputį nejaučiu. Vakar su šunyte varėm pasivaikščioti, nuėjom iki tiltuko ir grįžom, šalta buvo, bet smagu. Pajaučiau žiemišką orą. Šiandien namo važiuodamos su mama matėm irgi gražų peizažą. Raudonai pilką dangų. Sako, kad labai šaltas oras jei toks dangus, bet jau gražumas :))

`ąčęėįšųū90-ž/*-

Labučiuka vakariuka, žmogėnai :)

Visą savaitę buvau užimta kaip nežinau kas. Vien namų darbų krūvos, o kur dar užsilikę darbai iš tų dienų kai sirgau...

Kiekvieną dieną vis sugalvodavau ką čia įrašyti, bet laiko nebūdavo, o dabar iš vis neprisimenu. ;s

Pirmadienį įvarau į šhūlę, iš po rūbinės prie klasės, visi išbalę kažkokie, juokingi. Visą dieną kaip cirke jaučiaus. Nepagalvokit, kad aš iš žmonių šaipausi, bet šiaip... Nuotaika tokia. :D

Tą patį pirmadienį labai „gražiai“ pakalbėjau su rusų mokytoja. Net patys drąsiausi, nagliausi klasiokai vėpsojo išsižioję į mane. Am... Na gal negerai, kad taip šakojausi ir klykiau per visą klasę (gal ir per kitas) ant mokytojos, bet, kad užkniso. Prisikabino iš oro. Tikrai. Sėdžiu ramiai, į ją žiūriu, o ji pradėjo klykti, kad kalbu. Nu jo... Nepagavau kampo krč. Aš ant jos šaukti, ji mano pažymiu knygelės prašyti. Po pamokos atidavė pažymių knygelę, pastabos neįrašė, tipo pasigailėjo.

Ir šiaip ta Valenčienė mane knisa. Vaidina griežtą mokytoją, bet nelabai jai kažkas gaunas. Dar labiau suknisa klasėj tvarką savo „griežtumu“. Daug kas sakė ir pati pastebėjau, kad ji labai mane mėgsta. Šita frazė šiaip sau.

Ir visi mokytojai bando mane gražinti į senas vėžias, kad būčiau vėl ta gerutė, padedančioji, aktyvioji, gerai besimokančioji, malonioji Laurutė. Echem... Nelabai man gaunasi. Gal paauglystė, kai visi taip užknisa, kai nebegali patylėti kai tau kažkas sakoma, nori atsikirsti. Seniau labiau reaguodavau į draugų/klasiokų/pažįstamų sakomus dalykus, o dabar ką jie šneka visiškai dzin, nekreipiu dėmesio. O dabar kai mokytojai arba tėvai skaito moralus, tai negaliu tylėti, bėgu aiškintis ir pnš.

Užteks, nervina mane šita tema. Niekada iki galo jos neišgalvoju, bet ir nenoriu. Susigadinu nuotaiką ir viskas. ;s

Vakar mama į koncertą varė, tai aišku naujų pirkinių buvo pas ją belenkiek. Valandai atvažiavom į Akropolį. Bėgte prabėgom per batų parduotuves, nes šiaip nieko daugiau nereikėjo tuo momentu. Mamai reikėjo, man ne, bet batus nupirko man, o ne sau. Marco Tozzi. Tokie paprasti, smagus, trumpi, kažkiek „susmaukti“, juodi, kelnes susikišti eina. Tokie kasdieninei. :)

Žodžiu, striukės reikia. Mama paltą siūlo, bet vieną turiu, striukes noriu. Nors spintoj žieminis paltas, 3 striukes (ruda, samanų splavos, rožinei violetinė) man reikia dar. Nusibodę viskas. ;/ vėl į Akropolį traukti. ;/// Šūdinai žiauriai.

Mama šaukia vėl dėl kažko, nuotaiką gadina. Rašyti net neina. Fu... Nėr sveikatos. :D

Klasiokams mes su Astrida ryškiai kartais nusibostam savo nesustabdomu žvengimu. Kiekvieną pamoką juokiamės, juokiamės ir juokiamės. Pačios nežinom iš ko, kokia proga... Jau įaugę į kraują tai. Bet aš be juoko mirusi. Nesmagu, negerai.

Rytoj visa diena prie pamokų. Pradedant nuo to, kad reikia padaryti pusę visų dalykų pratybų, ir baigiant tuo, kad DAR reikia išmokti visokius pasakojimus, perrašyti rašinius ir pnš. ;s

http://www.youtube.com/watch?v=mbg7DtCOxoo&feature=related - va taip nuuuu. Pažiūrėkit, miela. :)

Čiau. Reikia eiti, prisiminus ką reikia padaryti atšoka fantazija net vaikščioti...

P.S. Pasipuošėt eglutę? Kalėdinę? Mes dar ne.

<33

<333333333

Veidai tie patys, prikolai irgi.

Matau, kaip chebra centus traukiasi iš savo kojinių.

Lyg būtų du gyvenimai kitokie,

Vienas – tam, kad reikia, kitas – kokį tu gyventi moki.

Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų.

Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim.

Ponučiai rinkosi eilinius liuks apartamentus,

O mes svajojom tik truputį, tam tikrais momentais.

Žvaigždėm bekrentant, nekristi patys stipriai stengėmės.

Nes naglumu supančioti mes vis dažniau pradėjom kandžioti.

Toliau betone rašom laiškus ir nesvarbu, ar aišku jums.

Žinau, kad pasakysi, jog gyvenimas – cukrus citrinoj.

O man įdomu eit per juoda-balta,

Suprast, ką reiškia šiluma ir drebėt, kai yra šalta.

Savo pasauliuose, kur jiems patiem nebėra vietos.

_____________________________________________

Domas & Karoona - Tas pats per tą patį.mp3

Ir jie šneka taip galingai. Gilintis, gilintis ir dar kartą gilintis į jų žodžių prasmę. Gerai yra. :)

Kalėdų stebukle jau 1 litas! Uraaa! :D