2010 m. vasario 16 d., antradienis

Vėl Laurutė po šimto metų parašys naują pranešimą. Aš pati galvojau, kad vėl pamiršau blogger'į, bet ne. Kiekvieną dieną prisimeni, bet nerašai. Nėra ką. Turėčiau ką rašyti, bet neįdomu pasakoti kiekvienos dienos įvykius. Kaip dienoraštį kokiam. O ir jei rašyčiau, tai turbūt atrasčiau laiko kitiems dalykams.
Visos šventės, visos dienos praeina labai paprastai, be jokių įvykių, be žmonių. Sėdi su Astrida vienoj vietoj, šneki ir gerai būna. Kiekvieną dieną pasisveikini su Edvinu, kiekvieną dieną po naują žmogų atrandi ir gyveni. Bent tai gerai. :)
O iš tikrųjų tokių metų man nebūtina keikti gyvenimą, liūdėti dėl krizės ar dar kokio š. Palyginus esu dar maža ir man turi būti viskas OK. Būna ir tų susinervinimų, liūdėjimų ir panašiai, bet jie ne tokie kaip suaugusiųjų.
Apsireiškiau savo mažam kampukį, aptvarkiau ir išeinu. :)
2010 m. sausio 5 d., antradienis
2010 m. sausio 3 d., sekmadienis
atsikėlus žiūrėti į saulę. paliesti ryto rasą. įsiklausyti į tylą. pajusti vasaros ryto šaltį. atsistojus prieš saulę, šildytis. į dieną įžengti su muzika. tavo sielos muzika. tą kurią mėgsti. ir gyventi. gyventi su tai dalykais kurie yra skirti tau. skirti - pajusti gyvenimą, trupinėlį laimės, įžvelgti kiekvieną smulkmeną gyvenime kuri dar papildys tavo džiaugsmų inventorių.
vien dėl šitų vasaros rytų verta gyventi :)
2010 m. sausio 2 d., šeštadienis
Skaičiau Sex, foosball & rock 'n' roll blog'ą (Indrės rekomendacija ]:)) ir viename įraše buvo užsimenama apie knygas. Ir man pačiai jos staigiai paršovė galvon. Jau kokie pusė metų kaip nebeskaitau knygų. Į mėnesį kartą pasiimu knygą, kai kas nors užima kompą ir tai perskaitau kokius 30-40 puslapių. Vis sakau, kad reikia skaityti, turiu įdomių knygų, turiu laiko, bet niekaip nenueinu, neatsisėdu ir nepasiimu knygos į rankas. O iš tikrųjų kiek aš daug skaitau visko internete. Blog'ų perteklius. Aišku, šimtą kartų geriau skaityti KNYGĄ. Įsijausti į knygos turinį, įvykius, herojų gyvenimus ir panašiai. Ir jei kas pasakytų, kad knygos moko, nesutikčiau su tuo. Gal kai buvau maža man jos praversdavo mokymuisi skaityti, bet dabar... Dabar aš žinau, kad skaityti moku. Gerai moku.
Jaučiu dėl to, kad tiek visko prisiskaitau internete, man atšoka noras skaityti dar ir kas parašyta popieriuje. O ir čia skaitau viską kas man įdomu, tai ką aš noriu skaityti.
Bet vis dėl to manau, kad greitu laiku imsiu knygą į rankas, į dieną kelioms valandom atlaisvinsiu kompą ir mėgausiuosi, nes visada pirmas žingsnis sunkiausias - atsiversti knygą, o vėliau jau negalima nuo jos atsitraukti, nes neina.
Taip ir užbaigsiu šį įrašą, nes pabaigos čia kaip ir nebus. Ir šiaip ką berašyčiau niekada nemoku sukurti pabaigos. NIEKADA.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)