Bye. :*
2010 m. spalio 6 d., trečiadienis
2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis
Rytui.
Apie 7h ryto pažadinta mamos, apie 10h atsibundu pati. Iš kart ant dviračio ir lekiu į stotelę pasižiūrėti kada autobusas labiau atitinkantis mamos pietų pertraukos laiką. Vis dėl to, mama nesutiko parvažiuoti ir pasivežti manęs iš šito kaimo. 9.56 autobusą pražiopsojau, teks vilktis 12.56, kuris man nelabai tinka. Ir šiaip, nekenčiu autobusų. Antras dalykas kuris sucks. Neatsimenu kada paskutinį kartą su juo važiavau.
Rytas gražus. Debesų nėra, dangus mėlynas, ant žolės rasa. Čia gal specialiai paskutiniai rugpjūčio dienai geras/gražus oras? Specialiai ant nervų sėda, kad jau atostogos baigėsi. Negaliu patikėti, kad rytoj rugsėjo pirma, o po to reikės šliaužti į tą supistą mokyklą, keltis anksti ryte ir nervintis dėl visokių š? O aš dar nežinau ką rengsiuosi rugsėjo pirmą. Net neturiu ką dar. Todėl šiandien būtinai mamą reikia tampyti po Tauragę ir ką nors rasti, bet mažai tikėtina, nes čia žiaurus inkubatorius su kosminėmis kainomis.
Damn. Išeinu.
2010 m. rugpjūčio 30 d., pirmadienis
2010 m. rugpjūčio 29 d., sekmadienis
Hi. Prisikaupė minčių, šiokių tokių naujienų.
Pirma, turiu ilgai lauktą į profesionalų pusę lenkiantį fotoaparatą. Dievinu jį, dievinu fotografiją. Fotografuoju, žiūriu nuotraukas ir atsigaunu. Turiu nerealų pomėgį, naują meilę ir tuo džiaugiuosi.
Antra, myliu Dovydą. Man be jo žiauriai sunku, man visada jo trūksta, visada noriu jo apkabinimo, visada noriu jo. +10 jo vakarykščiams žodžiams „Visą gyvenimą norėjau, kad atsirastų žmogus kurį aš myliu ir jis man jaustų tokius pat jausmus, o kai pagaliau atsirado negaliu būti su juo kartu.“.
Trečia, jaučiu rudenį. Nors galima sakyti jis jau yra. Einant keliu, renkant obuolius, sėdint lauke užuodžiu jį. Todėl myliu kiekvieną metų laiką, nes visada jie turi tai, dėl ko aš jaučiuosi laiminga.
Ketvirta, kad ir koks nerealus yra ruduo aš nenoriu į mokyklą. NE-NO-RIU. It sucks.
Penkta, užvakar važiuodama į miestą sau pasižadėjau niekada nesijausti nepatogiai. Kad ir kas nutiktų turiu jaustis gerai ir nesiparinti dėl kokių nors dalykų. Nesvarbu kas tai būtų. Geriau nedaryti to, dėl ko jausčiausi ne savame kailyje.
Šešta, nerandu normalaus fono blogspot'ui. Neršiu tol kol atrasiu. Noriu rudens čia.
2010 m. liepos 31 d., šeštadienis
Naktipiečiai. Du nektarinai.
Taip kažkaip vat gerai jaučiuosi. Toks geras vakaras. Ant stalo miela netvarka. Atverstas sąsiuvinys su nesenai užrašytomis mintimis, Simpson'ų tušinukas, telefonas, ausinės, užrašų sąsiuvinys ir dar bala žino keli lapai taisyklių. Aiii. Dar du tie patys neliesti nektarinai.
Dar dabar tvarkydama vonią supratau, kad žmonės (ypatingai panelės) turi išprotėti jei spintoje neatsiranda naujų rūbų. Man šiuo metu tas pats. Laukiu pirmadienio kada pasikeisiu savo ševeliūrą, laukiu to pačio pirmadienio kada vėl spintoje papilnės drabužių. Turbūt visas savaitgalis bus su gera nuotaika, nes pati pirma naujos savaitės diena turėtų būti cool.
Ir vis dėl to, tokie maži dalykai suteikia tie laimės. Na, gal ne laimės, bet geros nuotaikos. ;>
2010 m. liepos 30 d., penktadienis
Vakar susirašinėjau su Doviu. Nu aišku paskutiniu metu nesveikai ant jo važiuoju, žmogų į belekuriuos kampus siuntinėju. Ir vakar po tokia mažo sustūmimo pati susiprotėjau ir paklausau ar aš jį skaudinu. Atrašė, o man širdį užspaudė, save žiurke išvadinau. „Na, kad tu skaudini tai neprates, bet lengviau, kai kiti pripratino. Viskas gerai. :)“. O Dieve Dieve... To žmogaus gaila pasidarė, savęs nekęsti pradėjau. Ir aš pastebėjau, kad ne ant vien jo taip važiuoju. Ant visų. Nesvarbu, patinka man žmogus ar nepatinka. Ir dar malonumą pajusti sugebu. Viršūnė, ar ne?
Ir šiaip, neesu aš toks žmogus, kad tavo veiksmus, žodžius apgalvočiau. Nežinau, nemoku. Ir turbūt toliau taip elgsiuosi, nebent išmoksiu laikyti liežuvį už dantų.
2010 m. liepos 29 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)