Aš negalėjau užmigti. Per daug buvo minčių. Jausmų. Švelnaus vėjo. Nakties.

Atsistojusi priėjau prie plačiai atverto lango ir pasirėmusi rankomis įsižiūrėjau į naktį.

Žinojau, kad jau pirma valanda, bet stengiausi nesukti galvos, kaip bus rytoj. Aš tiesiog negalėjau miegoti ir tiek.

Tik užsimerkus užplūsdavo mintys. Vis dėlto man patiko taip jaustis.

Radusi popieriaus, tušinuką, užrašiau šį tą. Pati nežinojau kodėl. Parašiau daugiau nei tikėjausi. Pasidėjau šalia, ir, dabar jau šiltai apsiklojusi, užsimerkiau. Šį kartą miegas jau pasirodė. Gilus ir saldus.