Išjodinėk pilnatį

Naršiau po netą ieškodama paveikslėlių. Vieną užtikau. Aš juo nesusidomėjau, bet pradėjau apie jį galvoti. Po poros minučių grįžau prie jo ir palikau tysoti ant desktop'o. Man susikaupė minčių. Aha, labai panašių į šitą paveikslėlį. Ir galvojau apie tai, kaip kartais ir mums būna kai turime jaustis taip kaip viskas čia pavaizduota. Turime ne būti savimi, o derintis prie kitų žmonių (šiuo atveju daiktų). Kartais to norime patys, kartais taip privalome daryti. Arba paprasčiausiai to nepastebime. Ir tam galima rasti daug temų. Aš pagalvojau apie žmones. Draugus, pažįstamus. Dėmesio troškimą. Galvodama apie tą temą prisiminiau ir amerikiečių filmus. Kai norėdamas sulaukti daugiau dėmesio pradedi bendrauti su futbolo komandos kapitonu arba triniesi prie palaikymo komandos lyderės. Gerai, kad tai būtų tik filmai. Išsigalvojimai. Bet tai nutinka ir dabar. Tikram pasaulį. Realybėje. Bent jau tai nutinka ir man. Ne dažnai, bet nutinka. Aš šneku nuotrupomis, bet mielai papasakočiau daugiau. Aš papasakočiau su žmonių vardais ir pavardėmis, aš papasakočiau tikras istorijas, bet aš negaliu. Žinau, kad jas paskaitys pažįstami ir užduos daug klausimų. Arba supyks. Aš nelabai to norėčiau, nes dabar man mažiausiai to reikia. Aš vėl nesijaučiu normali. Aš vėl nerandu sau vietos, man kažko trūksta. Mane ima nervas kai pamatau vis daugiau besiglaustančių porelių. Tokių vis daugėja mano rate. Geriausia draugė riša meilę, pažįstami riša meilę. Per vieną dieną pasipildau galvą vis naujų neįtikėtinų ir nelabai galimų atvejų porelių „santuokų“. Čia tipo man trūksta meilės? O kokios? Aš vaikinų nenoriu, aš noriu su kažkuo vakarais paplepėti. Vienas pašnekovas atkrito. O jis buvo labai geras. Aš užmigdavau su šypsena. Neieškodavo žodžio kišenėje, rėždavo viską tiesiai ir be pagražinimų. Jam buvo nusispjaut ką aš apie jį pagalvosiu, kaip mane sukrės toks sakinys ar aš jo niekam neišduosiu. Geras ar ne? bet, nebėra. Dingo.

Dabar su visais kalbu per Skype. Kai su kuo neturi progos kalbėti šiaip sau, kalbi internetu. Padeda.

Nusivažiavau nuo temos kuria pradėjau kalbėti net nepastebėdama. Ai, bet suprasit pradžią, pabaigą sulyginsit su pradžia ir bus gerai. Susiliejau. ;)

Man liepėėėė klabėėėėti

Šiandienos diena galima sakyti identiška vakar dienai. Dejavu. Vėl trankymaisi su Paulium, vėl tie patys drabužiai, vėl mušimaisi su klasiokais. :D

Prieš muziką (6 pamoka)... Sunku net šnekėti. :D kolidorius įeinant į muzikos klasę buvo kaip pirtis, man skauda rankytes, kojytes ir šonkaulius, nes Devidas K. žiauriai stipriai trankosi, Paulius labai skaudžiai įstumia į sieną ir šiaip smagu su juo kaip per sumo imtynes stumdytis. :D geriuliai jie. Aš juos mėgstu. Dar niekada neesu taip mėgusi savo klasiokų. :DD bus, kad ir nemėgsiu. ;/ Paulius dabar per per anglų už manęs sėdi, bus su kuo pašnekėti. ;D ir jis turi tų spirituotų markerių, jėė. Paulius sakė: kam aš tą rūžavą pirkau? :D Beje Paulius šiandien darė spaustukus t.y. apsikabina ir žiauriai spaudžia. Trūko oro. :DD

Paulius yra gerai! Gerbiu. ;>>

Šiandien pusantros valandos kalbėjom su Astrida (per Skype) apie viską. Geraa kaip. Siunčiuos SaMp. Reikės žaisti su Astrida. Dar geriau. ;) parašau pranešimą ir vėl bazarinsim. Smagu su ja. Aš ją mėgstu. Žiurkė. ;*******

Ir kai tik kalbu su Aštre (trumpinu aš tau gyvenimą Astridukau) atšuoliuoja manoji mutė. Kalba irgi. :D ji iš vis su visom mano draugėm kalba. :D kas tik ateina pas mane, su kuo tik šneku telefonu ar internetu. :D DRAUGĖ tipo. :D ;)

Jėėts. Traukiu į pašnekesius, trauksiu į žaidimą. Trauksiu miegoti ir panašiai. ;)

Ir būtų gerai su kuo nors pasirašinėti sms'ais. ;) kai neina užmigti tai nuostabus būdas pratempti laiką. ;)