Jau buvau savo meilę pamiršusi! Griliažinius saldainius! Tėtis pargabeno šiandien jų. Vajeeee. Vėl turėsiu ką trąškinti. Tai džiaugsmas. :DDD ;*
2009 m. liepos 24 d., penktadienis
Clocks and clocks
2009 m. liepos 23 d., ketvirtadienis
Pasiilgau spalvotų sapnų...

Aš, kaip ir tu, savo liūdesio skonį jaučiu,
Aš, kaip ir tu, savo baimę turiu.
Aš, kaip ir tu, kartais trokštu pavirsti paukščiu,
Aš, kaip ir tu, užmiršau kas esu.
Apkabink mane, aš - labai arti,
Pasakyk ir vėl, kad manim tiki.
Nebėra nakties, nebėra dienos,
Tiktai tu ir aš, čia ir visados.
Aš, kaip ir tu, savo nerimą vėl ginu,
Aš, kaip ir tu, pasiklydęs esu.
Aš, kaip ir tu, pasiilgau spalvotų sapnų,
Aš, kaip ir tu, minioje ištirpstu.
O juk galėtų viskas būti kitaip...
Žinai kada tu pasiklysti? Tada kai užmerki akis ir įbrendi į nežinomą miglą, o praėjęs pro ją išeini į tolimą grožį, kur spindi saulė, žydi gėlės, skrenda keli debesėliai. Jautiesi kaip rojuje. Bet... Radęs kelią atgal, tu pramerki akis ir supranti, kad vėl grįžai į niekingą ir nelaimių pilną pasaulį. O juk galėtų viskas būti kitaip...
***** me
Aš negalėjau užmigti. Per daug buvo minčių. Jausmų. Švelnaus vėjo. Nakties.Atsistojusi priėjau prie plačiai atverto lango ir pasirėmusi rankomis įsižiūrėjau į naktį.
Žinojau, kad jau pirma valanda, bet stengiausi nesukti galvos, kaip bus rytoj. Aš tiesiog negalėjau miegoti ir tiek.
Tik užsimerkus užplūsdavo mintys. Vis dėlto man patiko taip jaustis.
Radusi popieriaus, tušinuką, užrašiau šį tą. Pati nežinojau kodėl. Parašiau daugiau nei tikėjausi. Pasidėjau šalia, ir, dabar jau šiltai apsiklojusi, užsimerkiau. Šį kartą miegas jau pasirodė. Gilus ir saldus.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)

