For everything in you...

... kaip nauja daina, kuri skamba neįprastai, bet neblogai. O po kiek laiko imi ir pritardama užniūniuoji jos melodiją, prisimeni žodžius, guli lovoje, galvoji apie nieką ir šypsaisi tamsai...

Užrakintos visos durys

Jūs nepastebėjot kaip nebeįdomiai rašau? ;/ Iš vis nieko įdomaus nevyksta, nieko naujo nežinau. Rašau čia vos ne dienotvarkę. Pačiai bloga darosi...

Banana milk

Siaubukai. Ką tik baigiau daryti skaidres apie per vasarą perskaitytas knygas ir nusiunčiau lietuvių mokytojai. Rankos nutirpusios, o dar dabar kai į blog'ą rašau tai iš vis kas antrą raidę trinu...

Namų darbelių kalniukas pakrautas. Pasėdėsim iki nakties ir pabaigsim. Kol dar sugalvosiu ką ir kur parašyti, kol suprasiu uždavinius tai ne naktis, bet rytas atšliauš.

Šiandien su Kybartu žvengėm. Oj kaip žiauriai žvengėm. Radom bendrų bajerių. :D

Augos in da konclageris nebuvo. Apsirgo tipo. Sužinojau per matemtiką. Susirašinėjom, nors ne itin lengvas savarankiškas darbas buvo. Nak nak nak. Per istoriją sėdėjau viena. Nenuobodžiai, nes Sima su Astre už nugaros ir Kybartas netoli. :D

Die, kaip nenoriu aš sėsti prie tų namų darbų. Dabar jau mielai nueičiau sapnuoti. „Moterų alėja“ pažiūrėti dar PRIVALAU savu noru.

Tiksliai, rytoj technologijos. Pas Srugį. Drožimo įrankius nusipirkau, tik dar galvoju ką veikti reikės. Fatis manau šiandien grįš, gal suveiks kokios medienos, jei ne Srugys privalės duoti. :D

Ale šiandien karštumo dienelė. Per ilgąją ėjom į „Maximą“. Pro mokyklos duris išėjom ir gavom karščio bangą. Paskui nusiramino. :D

Mutė privertė ryte pasiimti megztinį... Tipo man yra šalta ryte. Bet, kad nelabai. Aš jaučiausi karšta. :DDD

Per istoriją kalbėjom apie musulmonus, turkus, egiptiečius ir pan. Pradėjom apie Tauragės musulmonus kalbėti. Jie ir kebabinę čia turi. Ir mes su Astre susižvalgėm ir užsimanėm donerių arba kebabų. Tik ar neeisim pirkti. Kąą gi. Astrida nusipirko, aš - ne. Mutė paskambino ir pranešė, kad parveš namo. Taigi likau nevalgiusi, nes prie mutės akių nesveiko maisto man valgyti negalima. Sakė gydytis skrandį. Dabar atseit valgau sveiką maistą (namuose tik žinoma :D). O, kad ji žinotų kiek per dieną prisikemšu twix'ų, sniker'ių ir panašių nesąmonių. Nurautų peruką. O mano pinigai pietums mutės atžvilgiu skirti valgyti kavinėje ir sveikai. O juk aš taip ir darau, ar ne? :D

Vienu žodžiu. Sėdu prie stalo, imu į rankas knygą ir zubrinu. Oj daug zubrinSIU.

Palinkėkite kantrybės ir iki. ;///

MOOn

Jeeeetau, ar dar ilgesnių istorijos tekstų negalima sukurti? Padusiu kol išmoksiu pasakoti. Skaitiniams kažkokią nelaimėlę perskaityti 6 puslapių REIKĖJO. Atsiguliau. Pradėjau skaityti - užmigau. Naais. Atsibudau žinių laiku. Nak nak. „Moterų alėja“ pažiūrėta, ir laukia ISTORIJA(!!!!!!). Ir šiaip ji rytoj paskutinė, galėčiau šhūlėj mokintis, bet... Aš per pertraukas kažką veikiu. Na, taip kažką. Nesusivokiu. :D

Šiandien tokia pošiltė diena buvo. Išlumbavau iš namų trumpom rankovėm t.y. Šelai tempiau sumuštinį, pasidėjau ant kėdės megztinį ir įlipau į mašiną. Tai reiškia, kad tik netoli Tauragės prisiminiau, kad man šalta. Įprasta. ;)

Per geografiją sėdėjau suole. Savo. Bet kitokia kryptimi. Ne į plotį, bet į ilgį. Niekas nieko nesakė, tad aš ramių ramiausiai išsėdėjau visą pamoką. Tik žinoma įlipusi į palangę (beveik).

Per dailę mokytoja mudvi su Astrida antrokėm išvadino. Pirmam suole sėdim, bet žvengiam iš visko. Dzin, kad mokytoja po nosimi. :D Anais metais persodino, šiais metais pažadėjo. :D

Etika - miegu, miegu, mieguuu. Penketą minučių pasijuokiau. Iš širdies. Pasiklausiau Ievos ir Augos pasisakymų. Die, mergainos pasipyko. :D

Miestas. Tauragė. Astrida, Laura ir Augustina. Pjauna grybą. Gražu. :D

Ai vat beje, šiandien per ilgąją nėrėm į „Maximą“. Tris šokoladukus nusipirkau už 1,95Lt., o apskaičiavau virš keturių. Laimė. :D

Aš čia taip banaliai. Pasiskaičiau kasiokių blog'us ir pati taip pradėjau rašyti. Viena pamatė, kad aš turiu, iš tos kitos uodegos dar kitą ir t.t. Užp**a. Nu blemba tikrai. ;//////// Trauminės bobos.

Neturiu naujų įvykių. Ta pati banalybė kol kas. Meilės! Einu gult. ;*

Aš nuorru vaistus gerrrrrrrrt!

Your wish is my command

AAAAh. Aš vėl jaučiuosi gerai. Vakar išsipasakojau, iškrausčiau visus nešvarumus, visas savo nelaimes ir norus ir jaučiuosi geriau. Žymiai. Vėl noriu į mokyklą, vėl nebenoriu meilės, vėl nebenoriu su niekuom išsikalbėti. Kai nėra žmogaus yra blog'ai. ;)

Vėl atsirado tas žmogus su kurio man taip gera plepėti vakarais. ;) Aš klydau, kad jis dingo. Jis sugrįžo. Na, bent jau trumpam. Nes nežinau kuriam laikui jis užsiliks su manimi ir mano blevyzgomis. Nežinau...

Aš atgavau palaimą tik kokią 18val. Susitvarkiau kambarius, persirengiau, susitvarkiau nagus, išsiploviau galvą ir jaučiausi gerai. Nusivaliau batus į kūno kultūrą.

Mutė šaukia ne dėl vietoje padėtų daiktų, o aš juokiuosi. Man linksma. Vakar man būtų buvębloga.

Die, kaip man gera! Pasimelsti reiks. :D Ne, gal apsirikau, aš noriu meilės. Ne, nežinau. Dažnas atvejis, ne?

Aš laukiu savo mylimo pavarsariškai žiemiško oro su vakaro saule. Baisiai!

Aš dabar galėčiau kam nors paskambinti ir išrėkti kaip man yra gera!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Sakytų tu durna. ;) neįsižeisčiau. Aš pratusi prie šių žodžių. Taip aš durna. Tam tikrose situacijose. :D

Einu džiaugtis. :D

Sere nere (it.)

Aš niekaip negaliu išsikalbėti. Arba išsigalvoti (nežinau ar šis žodis egzistuoja). O aš norėčiau su kažkuo pasikalbėti. Ir pasikalbėti taip, kad po to pokalbio viskas pasikeistų. Viskas apie ką kalbėjau, žmonės, mano šnekėjimai ir panašiai. O jei ir nepasikeistų niekas vistiek norėčiau išsikalbėti. Bet ne su Astrida. Ji manęs nesuprastų. Aš žinau. Jei ir ką pasakytų ji nežinotų apie ką aš kalbėjau. Ir jei vėliau priminčiau kokią detalę ji paklaustų „Apie ką tu čia?“, aš ją pažįstu. Ji tokių dalykų nesupranta.

Sėdžiu po žaliais nuskalbtais, bet mylimais naktiniais, spalvotomis šliurėmis ant sukamosios kėdes, kartas nuo karto paskaitau ir atrašau į Astridos žinutes ir mąstau. Gal ne mąstau, o rašau. Rašau tai ką mąsčiau vonioje. Valydamasi dantis, plaudama ir nuvalydama toniku veidą, sėdėdama ant unitazo ir prisimindama Šūdukų filosofiją, lipdama į dušą ir prausdamasi, nuvalydama dušo langus, rišdamasi plaukus ir atėjusi čia. Aš mąsčiau. Ir daug ką pamiršau. Dabar galvoju kaip visas mintis sujungti. Nes kitaip jos bus padrikos ir nįt.

Dar kartą pasikartosiu, kad man dabar nėra gerai. Aštunta klasė. Galvojimas kaip bus gimnazijoje, ar aš ten gerai jausiuosi, ar turėsiu ką apsivilkti, ar man ten nebus per sunku. Ir dabartis. Ji man nepatinka. Jaučiuosi kaip gilioje nesąmonėje. Pradedant nuo tokių dalykų ir baigiant kaip aš nenoriu klotis lovos, kaip mane nervina 2 minutes valytis dantis, kaip mane užknisa, kad duše negaliu pasijungti radijo, nemoku nusistatyti, su ja būtų praustis linksmiau. Aš norėčiau pasiimti miegmaišį, lietpaltį ir išeiti iš namų. Į kokią medžių apsuptą vietelę. Ir ten pabūti kokią naktį. Aš bijočiau, bet ten norėčiau būti be jos, o jei ir su ja tada imčiau su savimi žmogų. Tačiau vienai man geriau. Ir kada nors aš taip padarysiu. Prižadu. Man tiesiog nusibodo ta pati aplinka. Mano namai, mano kambarys, mokykla, mamos Mersedeso salonas. Tai tęsiasi visus mokslo metus. Seniau aš apie tai negalvodavau/ gal tiesiog neturėjau tam laiko ar nieko nepastebėdavau. Dabar galėtų būti taip pat. Pageidaučiau ano jausmo.

Bet gal ta mokykla ir gerai. Tik ne pamokos, o pertraukos. Tada gali kažkiek atsipalaiduoti. Negalvoti kas bus vėliau. Reikės vėl atgaminti kavinukę ir ten laukiantį manęs kapučiną. Lauksiu šalčių. Žiemos.

Dar norėčiau užmigti. Užmigti ir atsibusti vėliau. Kada nors. Ir kai atsibusčiau rasčiau viską naują. Galvą ir mintis. Kitą aplinką.

Norėčiau viską padaryti kaip kompiuteryje. Seną aplankalą su senais failais išsiųsti į šiukšlinę ir susikurti naują. Įdėčiau kelis senus, bet labai mėgstamus paveikslėlius, dainas ir paskui iš naujo viską į jį dėčiau. Kol vėl pasentų.

Pagaliau, gal aš noriu meilės? Praeitame pranešime rašiau, kad man jos nereikia. Jį rašiau šį vakarą ir per kelias valandas spėjau apsigalvoti. Sakau, mano apmąstymai ne galutiniai. Jėgelė, kad galiu čia išsipasakoti ir viską pakeisti. Tai va, aš noriu meilės. Noriu prie kažko prisiglausti, noriu su kažkuo susitikti po pamokų, noriu kažką pabučiuoti. Nėra - blogai, nebus - kaip nors iškęsiu. Ai, tiek to. Velniop. ;/

Dabar norėčiau dar kažką pasakoti. Bet nebegaliu. Skauda rankas nuo rašymo, ir kažką esu pamiršusi.

Bet aš palengvinau savo galvos pamąstymų stalčių ir galėsiu jaustis ramiau.

P.S. Greitu laikus aš sukursiu kitą tinklaraštį, kurio niekam neskelbsiu, padarysiu, kad nerodytų mano profilio. Jei kas jį ir ras iš pažįstamų nežinos kas jį rašo. Ten rašysiu tikrais vardais ir pavardėmis. Tiesmukiškai. Ir man bus giliai dzin kas ką pagalvos.

Labanaktis.

P.P.S. Gerai, kad yra knygos. Šiandien visą dieną skaičiau Federico Moccia „Trys metrai virš dangaus“ ir negalėjau atsitraukti. Aš ją skaitysiu dar kartą. Meilės istorijos, bet nesveikai nuostabios. Atsiriboju...

Dar kartą labanaktis.