Hi, my babes. Uždarau šį blog'ą. Net neaiškinsiu kodėl. Ateisiu tada kai man to reikės. Labai.

Bye. :*

Rytui.

Apie 7h ryto pažadinta mamos, apie 10h atsibundu pati. Iš kart ant dviračio ir lekiu į stotelę pasižiūrėti kada autobusas labiau atitinkantis mamos pietų pertraukos laiką. Vis dėl to, mama nesutiko parvažiuoti ir pasivežti manęs iš šito kaimo. 9.56 autobusą pražiopsojau, teks vilktis 12.56, kuris man nelabai tinka. Ir šiaip, nekenčiu autobusų. Antras dalykas kuris sucks. Neatsimenu kada paskutinį kartą su juo važiavau.

Rytas gražus. Debesų nėra, dangus mėlynas, ant žolės rasa. Čia gal specialiai paskutiniai rugpjūčio dienai geras/gražus oras? Specialiai ant nervų sėda, kad jau atostogos baigėsi. Negaliu patikėti, kad rytoj rugsėjo pirma, o po to reikės šliaužti į tą supistą mokyklą, keltis anksti ryte ir nervintis dėl visokių š? O aš dar nežinau ką rengsiuosi rugsėjo pirmą. Net neturiu ką dar. Todėl šiandien būtinai mamą reikia tampyti po Tauragę ir ką nors rasti, bet mažai tikėtina, nes čia žiaurus inkubatorius su kosminėmis kainomis.

Damn. Išeinu.

http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs300.snc4/41340_142682735762129_100000612114418_271184_6266966_n.jpg

http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs312.snc4/40925_146393622057707_100000612114418_290126_6871911_n.jpg

http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash2/hs207.ash2/46993_146393645391038_100000612114418_290127_2587335_n.jpg

http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs375.snc4/45825_146804208683315_100000612114418_291928_491064_n.jpg

http://sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc4/hs404.snc4/46733_146822558681480_100000612114418_292009_8353864_n.jpg

Hi. Prisikaupė minčių, šiokių tokių naujienų.

Pirma, turiu ilgai lauktą į profesionalų pusę lenkiantį fotoaparatą. Dievinu jį, dievinu fotografiją. Fotografuoju, žiūriu nuotraukas ir atsigaunu. Turiu nerealų pomėgį, naują meilę ir tuo džiaugiuosi.

Antra, myliu Dovydą. Man be jo žiauriai sunku, man visada jo trūksta, visada noriu jo apkabinimo, visada noriu jo. +10 jo vakarykščiams žodžiams „Visą gyvenimą norėjau, kad atsirastų žmogus kurį aš myliu ir jis man jaustų tokius pat jausmus, o kai pagaliau atsirado negaliu būti su juo kartu.“.

Trečia, jaučiu rudenį. Nors galima sakyti jis jau yra. Einant keliu, renkant obuolius, sėdint lauke užuodžiu jį. Todėl myliu kiekvieną metų laiką, nes visada jie turi tai, dėl ko aš jaučiuosi laiminga.

Ketvirta, kad ir koks nerealus yra ruduo aš nenoriu į mokyklą. NE-NO-RIU. It sucks.

Penkta, užvakar važiuodama į miestą sau pasižadėjau niekada nesijausti nepatogiai. Kad ir kas nutiktų turiu jaustis gerai ir nesiparinti dėl kokių nors dalykų. Nesvarbu kas tai būtų. Geriau nedaryti to, dėl ko jausčiausi ne savame kailyje.

Šešta, nerandu normalaus fono blogspot'ui. Neršiu tol kol atrasiu. Noriu rudens čia.

Naktipiečiai. Du nektarinai.

Taip kažkaip vat gerai jaučiuosi. Toks geras vakaras. Ant stalo miela netvarka. Atverstas sąsiuvinys su nesenai užrašytomis mintimis, Simpson'ų tušinukas, telefonas, ausinės, užrašų sąsiuvinys ir dar bala žino keli lapai taisyklių. Aiii. Dar du tie patys neliesti nektarinai.

Dar dabar tvarkydama vonią supratau, kad žmonės (ypatingai panelės) turi išprotėti jei spintoje neatsiranda naujų rūbų. Man šiuo metu tas pats. Laukiu pirmadienio kada pasikeisiu savo ševeliūrą, laukiu to pačio pirmadienio kada vėl spintoje papilnės drabužių. Turbūt visas savaitgalis bus su gera nuotaika, nes pati pirma naujos savaitės diena turėtų būti cool.

Ir vis dėl to, tokie maži dalykai suteikia tie laimės. Na, gal ne laimės, bet geros nuotaikos. ;>

Vakar susirašinėjau su Doviu. Nu aišku paskutiniu metu nesveikai ant jo važiuoju, žmogų į belekuriuos kampus siuntinėju. Ir vakar po tokia mažo sustūmimo pati susiprotėjau ir paklausau ar aš jį skaudinu. Atrašė, o man širdį užspaudė, save žiurke išvadinau. „Na, kad tu skaudini tai neprates, bet lengviau, kai kiti pripratino. Viskas gerai. :)“. O Dieve Dieve... To žmogaus gaila pasidarė, savęs nekęsti pradėjau. Ir aš pastebėjau, kad ne ant vien jo taip važiuoju. Ant visų. Nesvarbu, patinka man žmogus ar nepatinka. Ir dar malonumą pajusti sugebu. Viršūnė, ar ne?

Ir šiaip, neesu aš toks žmogus, kad tavo veiksmus, žodžius apgalvočiau. Nežinau, nemoku. Ir turbūt toliau taip elgsiuosi, nebent išmoksiu laikyti liežuvį už dantų.

Noriu skaityti. Užsimaniau. Reikės lėkti kada nors iki bibliotekos ir iškasti kokią gerą knygą. Turbūt net sau padėkosiu už tai, kad perskaičiau vieną/dvi/daugiau nei vieną ar dvi knygas. Ir šiaip, galvojant tėvų protu nesėdėsiu visą vasarą prie kompo.

Meilė knygoms nedingo.

Artee - Don't Stop.mp3 yra čia > http://www.mixcloud.com/zipfm/zip-fm-gatves-lyga-2010-07-28/player/, gausit laukti kol užsikraus, nes ji prasideda 1:22:00, bet jau kaaaip verta ją paklausyti. Nu nerealus gabaliukas.

Vakar po 22h ar jau 22h prasidėjo Gatvės lyga (ZipFM), o ten Svaras, Mamania... Nu ir ką, atsiminiau savo muziką, atsiminiau Indrę (ką jai šiandien ir parašiau veidaknygėje). Nuvilkta nuo kompo, gulėjau su ausinuku ausyse ir kaifavau nuo rap'o, hip-hop'o. Iš tikrųjų ta muzika mane veikia.

Oras žiaurus lauke, kartais saulė šviečia, kartais lyja. Nors... Negaliu burbėti, man toks jis patinka.

O va, čia kelios dainos iš vakar vakaro. Tik gaila naujos dainos Artee - Don't Stop.mp3 niekur nerandu, bet bandysiu siųstis paskutinės laidos įrašą, kaip nors paklausysiu. :D

Entis - Tyla

Airyz & Amniamnyz - Paprastas gyvenimas su (savo) noru

P.K. - Jausmai

Cheers.

i back, babes

Omg, šimtas metų nesilankiau savo kampukyje. Paskutinis pranešimas dar mokslo metais rašytas. Siaubas, čia ar laiko neturėjimas ar tingėjimas sumąstyti kažką rašyti ar šiaip kas nors dar. Nors iš tikrųjų to laiko pas mane belekiek. Galima sakyti visa vasarą prasėdėjau prie kompo. Rimtai, atsikeliu apie 10-12h, įsijungiu ZipFM ir taip su jais iki 22h prabūnu. Fainai, ane? Aš tiesiog neturiu ką veikti. Dar vienas dalykas dėl kurio džiaugiuosi, tai, kad dabar madinga balta oda, nes aš tai visiškai neįdegusi. Nu, gal šiek tiek. :D

Damn, kokių nerealių žmonių sutikau šią vasarą. Nedaug, bet tikrai cool. Vaikinukai. Pilnamečiai. Bet proto galvoje belekiek ir patarimų primėtė tikrai gerų. Dėkinga iki žemės graibymo esu.

P.S. Noriu plaukų. Naujų! Ir turbūt jau šią savaitę būsiu su jais. Žinot Simą iš SiSi? Tai va, jos šukuosena. Žadėjau grynai nusivaryti kaip Victoria Beckham, tačiau, apsigalvojau, nepatiko.

Vaaa:

O čia Beckham:

Vis dėl to pati užskaičiau Simos stailą. :>

Va imkit ir paklausykit šitą dainą: Calvin Harris - Flashback (Goldie Remix)

O šitą dėl klipo ir šiaip tokia nesveika ji man: Hot Chip - I Feel Better

Turiu kažką papasakoti, bet tik ne šiandien, per mažai laiko, visko išmokti. Tik negalėjau neįdėti dainų, ypatingai pirmos. :)))

Dar kelios, eilinės dienos. Neskaitant to, kad jaučiausi geriau grįžusi sekmadienį iš akro kuriame iš tiesų nieko gero. Pirkiniai:

„Klouno“ kostiumas;

Pilkai žalias megztukas;

Juodai baltas šalikas;

Džinso spalvos sportbatukai.

Geros dienos, geresnė nuotaika. Kiekviena diena po pamokų aikštėj.

Atsibudo Deividas po kažin kiek metų ir sumąstė parašyti. Tiksliau gal būtų - skambinti. Kiekvieną vakarą kalbam, kalbam ir kalbam. Ir tipo jam nuo to geriau pasidaro. O dar jis kažkur netoli manęs yra, susitikimas žinau, kad bus, tik kažin kada... Ir apskritai jam kažkokie meilės priepuoliai. Na, pavasaris - morčius jiems, kaip ir katinams.

Šiandien 3 skiepai nuo geltos, pasekmės - apalpau. Paniškai bijau adatų. Pirmą kartą apalpau, įdomiai jaučiaus. :D

Ir šiaip gripuoju, reikėjo pas gydytoją apsilankyti. Siuntimą dėl akių pasiimti. Akinių rėmeliai nusitrynė jau, naujų reikia. Tik dabar svarstau - ar lęšius ar akinius imti..?

Katik naujiena... Astrida į 4 vidurinę eis TURBŪT. Mama belekaip verčia ten eiti ją, prisiklausė pievų visokių. O jei ji ten ir aš ten, nes su mano mama tas pats bus. O Mažvyde likti noriu!!! Laaabai noriu. Žodžiu... Žiauru yra.

Dovis vakar jaučiu beveik visą vakarą dainas siuntė. Patinka man jo dainų stilius, yra ir ramių ir taškančių. Iš vis gerą skonį muzikai jis turi. Dar pusė jų liko neperklausyta. Reikės susikleti į mp3 viską ir vakarais klausyti, nes knisa prie kompo, o dar darbą istorijai padaryti... Siaubas. Tingiu.

Daaavai. :***

Kaip ir kiekvienas rytas man yra sunkus, ta prasme, kad negaliu be jokių dar 5 minutes atsikelti. Bet šiaip ne taip išsibudinu, o per tą laiką su ne mielu malonumu galvoju kaip galėsiu pamiegoti mašinoje važiuojant į mokyklą.

Iš ryto iš kart geras oras, viskas normaliai. Diena tokia nereali, tik viską gadino tai, kad nebuvau smagiai apsirengusi. Stovėjau mokykloj prie sienos, eiti niekur nenorėjau. Dar ševeliūra tokia ne itin normali buvo, Edviną pamačiau, bandžiau slėptis, bet vistiek gavosi taip, kad pasisveikinau.

Vien eidama namo džiaugiausi, kad galėsiu išlėkti į lauką, ramiai pasivaikščioti, apie nieką nepagalvoti tik retkarčiais raminti Šelą kuri visada loja ir per toli bėga. Ir apskritai per tokį gerą orą sėdėti kambarį nėra gera mintis, sąžinė neleidžia. Kažkur apie 18-19h išlėkiau. Ramiais keliukais pavaikščiojau. Iš vis gera pasidarė, kad negirdžiu mašinų triukšmo, to tokio „miesto“ kvapo. Atsigavau. Ir iš kart šitą nuotrauką prisiminiau, nes toks pat saulės vaizdas šiandien užspigino.

Dovis kaip visada kažkuom užsiėmęs, parašo tik vėlai vakare ir su tokia pat žinute, kad jau lūžta ir labos nakties palinki. Vakar tokią pamačiusi susinervinau. Aš pasiilgstu, jis sako, kad irgi, bet laiko neturi. Imčiau ir pati rašyčiau, bet jei nėra jam laiko, tai kada jis atrašys? Ir kažkada jis man tokius priekaištus kišo, kad pirma neparašau ir bla bla bla.

Anyway, kad ir kaip būtų, džiaugiuosi pavasariu, geru oru, saule. Kad ir kaip nenusiseka, tai kažkiek praskaidrina nuotaiką. :)

I can love you like no one can

I can be your superman

just take my hand let's fly away

I promise I'll be there everyday

Just close your eyes let's start to fly

I'm gonna love you until I die

Until the day of my death to my very last breath

I'm gonna love you when no ones left

Neklausiau Supermen'o daug laiko, matyt buvo kažkiek įgrisusi šita daina, bet vėl prisiminiau blog'ą, Indrės įrašus ir į galvą grįžo jis. Vėl negaliu išjungti šitos dainos, vėl gera, vėl prisimenu senesnius laikus, vėl vėl vėl...

Šiandien su Astrida po pamokų nustrenkėm į aikštę su sultimis ir „Pringles“, ten jaunimo, vaikinukų ant kiekvieno suolo, valgyti kaip ir gėda, pasėdėjom ir prie Bangos nulėkėm, o ten supynės... Ta saulė, tas oras, tas vaizdas, supynės... Pradėjau suptis ir viskas pradėjo šitą kampą man priminti. Kaip pasiilgau to rašymo, pasipasakojimo, kad ir koks jis, tų skaitymų, to paspaudimo ant „Blogger“ ir žiūrėjimo kas naujo... Ir taaaip gera pasidarė. Atrodo, kad būčiau ką nors seno, gero atradusi.

Va ir virtualūs kampai, žmonės ilgesį skleidžia. Kitu kampu pamąsčius niekur kitur taip neišsipasakosi.

O jei šiaip kas naujo pas mane gyvenimėlį, tai... Po išsiskyrimo su Doviu labai durnai jaučiaus. Kiekvieną dieną kažko trūko, kažkokio jausmo, žmogaus, bendravimo. Trūko JO. Po kelių mėnesių mano sms'as „Pasiilgau...“, po savaitės jo draugų skambutis, vėliau jo ir tą patį kartą jo sms'as... O ten prašymas vėl bendrauti, vėl atgimę jausmai... Vėl gera gera. Ir kad ir kaip toli jis yra aš negaliu be jo būti. Prie jo ir nusišnekėti galiu ir rimta būti ir išsipasakoti. Man gera dėl jo, kažin ar drįsiu sakyti „mūsų“... Anyway, kaip yra taip. :)

Nauji žmonės, naujos taisyklės. Sakiau, kad niekas nejuda iš vietos, ir dar dabar atrodo, kad taip yra, bet įsigilinus viskas apsiverčia.

Eh, man gera, kad galėjau čia parašyti, turėjau ką pasakyti. Gera, kad galėsiu vėl skaityti, pasipildyti mintimis. Galėjau visada, bet... Bet. :)

New Soul 10 @ Ovidijus VERSION

The Fast And The Furious Tokyo Drift - Grits - My Life Be Like

Vėl Laurutė po šimto metų parašys naują pranešimą. Aš pati galvojau, kad vėl pamiršau blogger'į, bet ne. Kiekvieną dieną prisimeni, bet nerašai. Nėra ką. Turėčiau ką rašyti, bet neįdomu pasakoti kiekvienos dienos įvykius. Kaip dienoraštį kokiam. O ir jei rašyčiau, tai turbūt atrasčiau laiko kitiems dalykams.

Visos šventės, visos dienos praeina labai paprastai, be jokių įvykių, be žmonių. Sėdi su Astrida vienoj vietoj, šneki ir gerai būna. Kiekvieną dieną pasisveikini su Edvinu, kiekvieną dieną po naują žmogų atrandi ir gyveni. Bent tai gerai. :)

O iš tikrųjų tokių metų man nebūtina keikti gyvenimą, liūdėti dėl krizės ar dar kokio š. Palyginus esu dar maža ir man turi būti viskas OK. Būna ir tų susinervinimų, liūdėjimų ir panašiai, bet jie ne tokie kaip suaugusiųjų.

Apsireiškiau savo mažam kampukį, aptvarkiau ir išeinu. :)

EMPTI - Tu man.mp3

Syskės Sasyskės

atsikėlus žiūrėti į saulę. paliesti ryto rasą. įsiklausyti į tylą. pajusti vasaros ryto šaltį. atsistojus prieš saulę, šildytis. į dieną įžengti su muzika. tavo sielos muzika. tą kurią mėgsti. ir gyventi. gyventi su tai dalykais kurie yra skirti tau. skirti - pajusti gyvenimą, trupinėlį laimės, įžvelgti kiekvieną smulkmeną gyvenime kuri dar papildys tavo džiaugsmų inventorių.

vien dėl šitų vasaros rytų verta gyventi :)

Aqua - My Mamma Said.mp3

Skaičiau Sex, foosball & rock 'n' roll blog'ą (Indrės rekomendacija ]:)) ir viename įraše buvo užsimenama apie knygas. Ir man pačiai jos staigiai paršovė galvon. Jau kokie pusė metų kaip nebeskaitau knygų. Į mėnesį kartą pasiimu knygą, kai kas nors užima kompą ir tai perskaitau kokius 30-40 puslapių. Vis sakau, kad reikia skaityti, turiu įdomių knygų, turiu laiko, bet niekaip nenueinu, neatsisėdu ir nepasiimu knygos į rankas. O iš tikrųjų kiek aš daug skaitau visko internete. Blog'ų perteklius. Aišku, šimtą kartų geriau skaityti KNYGĄ. Įsijausti į knygos turinį, įvykius, herojų gyvenimus ir panašiai. Ir jei kas pasakytų, kad knygos moko, nesutikčiau su tuo. Gal kai buvau maža man jos praversdavo mokymuisi skaityti, bet dabar... Dabar aš žinau, kad skaityti moku. Gerai moku.

Jaučiu dėl to, kad tiek visko prisiskaitau internete, man atšoka noras skaityti dar ir kas parašyta popieriuje. O ir čia skaitau viską kas man įdomu, tai ką aš noriu skaityti.

Bet vis dėl to manau, kad greitu laiku imsiu knygą į rankas, į dieną kelioms valandom atlaisvinsiu kompą ir mėgausiuosi, nes visada pirmas žingsnis sunkiausias - atsiversti knygą, o vėliau jau negalima nuo jos atsitraukti, nes neina.

Taip ir užbaigsiu šį įrašą, nes pabaigos čia kaip ir nebus. Ir šiaip ką berašyčiau niekada nemoku sukurti pabaigos. NIEKADA.

Rudeninio, tavo veido...

Norėjau vėl parašyti įrašą apie ką seniai galvoju, bet tėvai išvilko mane iš namų ir išvykom pas jų draugus. O dabar jau nebėr noro, nebėr tokios nuotaikos, nebėr minčių. Matyt tai padarysiu kitą kartą.

Prieš dvyliką į miestą, prie eglės, į fejerverkus pažiopsojom pro mašinos langus. Aš manau, kad daugiau žiūrėjau į telefoną, o ne į dangų. Tiesiog šiais metais man tie fejerverkai nebuvo įspūdingi. Kažkokie pridvisę, neįdomūs... Gal dėl to, kad šiais metais man viskas š atrodo. Kalėdos, Nauji kaip eilinės dienos. Any way, pas tėvų draugus su mama ištaisai gulėjom ir žiūrėjom tyvy. Tėtis tik prie stalo sėdėjo, dar ten keli žmonės. O ten tas namas, jo vidus kaip kokia pilis. Pasilikčiau jei galėčiau ten :D

P.S. Grįžom apie 6 ryto.

Taigi, 2010 jau. Reikės vėl įprasti rašyti sąsiuvinyje kitą datą.

Beje vakar sėdėjau prie kompo ir radijo klausiau, dvi dainas nuknisau:

NEO - Rudenine gatve - šitą tai įsimylėjau.

SEL - Ten, kur sapnai - gražūs žodžiai, patraukė ir vsio.