0,5 rugsėjo

Rašau pranešimą dabar, nes nežinau ar vėliau vakare galėsiu klapsinti klaviatūra ir normaliai pasipasakoti, nes mama vys į lovą ir sakys, kad jau turiu eiti anksčiau miegoti, nes prasideda mokslo metai. Taigi kažkiek darbų nuveikiau, liko tik susitvarkyti antakius, išsilyginti drabužius, pasidaryti manikiūrą ir pedikiūrą, nusimaudyti, išsikremuoti ir varyti sapnuoti. ;))

Kvepalus turiu. Šiandien parėjo iš Oriflame'o. Skanūs, gaivūs. Gal tikėjausi kažkiek kitokio kvapo, bet patinka ir šitas. Nagus jau baigiu nusidildinti tik liks nusilakuoti, pedikiūrą pasidarysiu kai išsimaudysiu. Daug darbo nėra. Antakius sutvarkys mutė kai pareis iš lauko (laisto, tvarko savo numylėtines lauko gėles).

Šiandien matavausi ir matavausi drabužius ką galėčiau užsimukšlinti rytojui apart to ką paminėjau pranešime „Sukimės O“... Turiu drabužių normaliai daug (supraskite taip kaip parašyta ir pagal visų žodžių tikrąją prasmę) ir naujų ir senų, bet eisiu su senais (senumas toks, kad pirkau rugpjūčio mėnesį, tačiau juos jau daug kas matė). Turiu tikrai gražius džinsus, tokius mėlynai rudus iš „Stradivarius“ kurių dar niekas nematė ir jie labai tinka prie mano basankių (tas kurias minėjau tame pačiame „Sukimės O“ pranešime) ir prie jų labai tiktų ta bliuskė (ją taip pat tame pranešime minėjau), bet... Norėčiau ant jos dar kokio megztuko, bet neturiu, dėčiausi šviesaus džinso liemenę, bet maišyti džinsų spalvas man neatrodo gražu, o gal aš esu atsilikusi ir nieko nežinau... Whatever, pasakoju čia lyg kokia tuštutė...

„Moterų alėją“ pažiūrėjau, tuoj eiti kitus reikalus tvarkyti ir vsio.

Taaaaagi - su rugsėjo 1 - osios išvakarėmis! Einam pasipjaustyti....................................

P.S. Katik buvau pažiūrėti kaimynės kalytės atsivestų šuniukų. 2 dienos jau jiems. Kokie fainučiai!!! Kaip kačiukai miaukia kai pasiimi, o prie mamytės ramūs. AAah!

Memories...

Dabar taip ir prisimenu ankstyvą pavasarį kai tirpsta sniegas ir vėliau vėl jo prisninga, kai šviečia pavasariška vakaro saulė. Kai savam miestelį vaikštai tokiais keliais kuriais niekas nevaikšto, juos žinai tik tu arba dar kas nors, bet to žmogaus tu nepažįsti ir niekada nesutinki. Klausais muzikos per ausines, dar pasiimi šunį ir eini. Kažkur. Kur akys veda... Švieti iš tolo, nes eini su violetine striuke baltame fone. Apsikamšęs kepurėm, šalikais, pirštinėmis ir šiltai batais, nes dar yra labai šalta. Kartas nuo karto paneši šunytę, nes ir jai šąla kojytės. Ištrauki šaliką ir taip pat apriši Šelą. Jai šalta, taip? Klausaisi „Migloko“ dainų ir atsiriboji nuo visų rūpesčių... Kad ir koks mažas būtum rūpesčių turi. Mokykla, tėvai, meilės seilės, draugai ir panašiai... Vaikštai kokias porą valandų ir grįžti raudonais žandais ir kaleni dantimis, kad ir kaip šiltai buvai apsikamšęs. Įeini į namus ir nuo šilumos aprasoja akinių stiklai, nusivelki visus šilumą keliančius drabužius, įvynioji į šiltą pledą šunytę, pasidarai karšto šokolado, pasiimi knygą, taip pat įsivynioji į pledą ir skaitai... Tol kol užmiegi. Gerai, kad šeštadienis, gali miegoti iki ryto, nes galva perpūstą pavasariškai žiemiško oro... O jei sekmadienis tada žinai, kad mama tave pažadins... Pamokas pasiruoši penktadienį, tad nebėra jokių galvoje rūpesčių dėl namų darbų neatlikimo. O ir vaikščiodamas gerai apgalvojai visu galvą spaudusius klausimus ir radai jiems atsakymus. Na bent jau daugeliui. O dar vėliau nusimaudai ir ramia ramia galva nueini miegoti. Ir visą savaitę jautiesi gerai...

O jei nėra jokio noro kur nors eiti, o šviečia ta pavasariška vakaro saulė, įsijungi filmą „Nes aš taip pasakiau“, susikeli kojas ant stalo ir tas porą valandų žiūri filmą. Mama padaro vakarienę, padarai pertrauką ir eini pavakarieniauti, kad ir nenori, bet mama liepė ir toliau grįžti džiaugtis gera savijauta ir sukurta jaukia tavo kambario aura...

Taip, žinau, kad mintis mėčiau po visą pasakojimą. Nerišliai pasakojau, nes čia man nereikėjo jokio rišlumo. Šitą jausmą prisiminiau kai klausiausi „Migloko“ dainų. Ir tai neišgalvota. Visa tai iš mano prisiminimų. Taip tokiu metų laiku gera viską pamiršti. Ir tas metų laikas gražus ne tada kai vaikštai mieste po tešlas ir keikiesi jei tave kas aptaško, bet tada kai vaikštai pamiškėmis, seniais takeliais kurios žinai gan senokai arba pats juos atradai... Ir dar smagiau eiti su Šela. Taip, ji mano pati geriausia draugė!

Yes, no, maybe, I don't know. Can you repeat the question?

Eikit sau... Rytoj rugsėjo 1 - oji... Net nežinau nuo ko pradėti ruoštis. Jaučiu puse dienos sėdėsiu prie kompo, o vėliau ką nors sumąstysiu. Anyway, štai ką turėčiau paveikti:

Papusryčiauti

Sutvarkyti kambarius

Atitinkamu laiku vedžioti šunį

Susitvarkyti tašioką(:DDD)

Išsilyginti drabužius su kuriais eisiu į ŠVENTĘ(!!!)

Susirašyti su kažkuo ar kas sėdės per pamokas su manim...

Pasidaryti manikiūrą ir pedikiūrą (kas skaitot mano blog'o įrašus turėtumėt žinoti apie ką aš čia)

Išsiplauti plaukus

Paprašyti, kad mutė sutvarkytų antakius

Nusipirkti naujus kvepalus

Nusimaudyti

Išsikremuoti

Eiti miegoti...

Taigi taigi, viskas ne eilės tvarka, bet tą reikėtų padaryti tai būtinai.

Ką gi, vakare aprašysiu viso to pasėkmes ir pasveikinsiu su rugsėjo 1 - osios išvakrėmis. :DD

Bye. ;)

P.S. Vakar vakare apsilenkiau knygas. Tik chemijos knygai nebuvo aplankalo. Tai vaa, ryt eiti pirkti po dvi poras visokių aplankalų. ;| :D

When I sing you jumping

Dar dabar gerai prisimenu vieno senuko žodžius... O buvo taip: buvo vasara prieš antrą klasę. Atostogavau kaime pas močiutę. Savaitė iki naujų mokslo metų. Ir pas močiutę į kiemą buvo atėjęs kažkoks senukas. Gal aš jį ir pažinojau, bet neprisimenu, nes tai buvo gan seniai. Taigi, saupausi įsikibusi į durų staktą ir tasai senukas išeidamas mane tarė: „Baigėsi katino dienos“. Na taip žinojau ką tai reiškia, bet man iki šiol šie žodžiai ir vaizdas prisimenamas prieš naujus mokslo metus. O kodėl negalėjau pamiršti? Ir atsitinka taip, kai negali paaiškinti. Atrodo nieko naujo nepasakė, nieko įdomaus neatsitiko, bet aš tai pamenu, o dabar pagalvojus kitokių dalykų pas mane galvelėj nei su žiburiu nerasi. :D :))

Prisimeni tą smulkų mano šuniui pritaikyrą maistą kurį pirkau ZOO parduotuvėje?

Dabar tuo maistu Šelą maitinu iš delno. Aha, o vėliau žaidėm. Lakstėm po visus namus. Ji dažnai slidinėjo ant parketo. Paskui maitinau ją saldainiais. Skanavome kartu. Ji dabar miega įsivyniojusi į pledą su kačiuko paveikslėliu. Ir aš tokį pat turiu.

Sumaišyti laikai. Taip būti negalėtų, bet aš moku.

^^ mano! Čia Šela! :**********

Sukimės O

Nejaugi iki tikrojo įžengimo į konclagerį liko VIENA diena? Aš nelabai tą pastebiu, tik žinau ir kalbu apie tai. Gal dėl to, kad nebuvo didelių apsipirkimų naujiems mokslo metams, nei kanceliarinių prekių ieškojimas ir lakstymas po ofisus, kur gražiau, kas gražiau, nei drabužių ieškojimas, pora bliuskių, porą džinsų, pora batų ir žygiuoji, nei užsirašymai į kirpyklas, nes nukirptus plaukus auginu ir juos vistiek susirišiu, antakius sutvarkys mutė, pedikiūrui net nesirašiau, pasidarysiu paprastą pati, nes neilgai jį rodysiu, manikiūrą iš vis pradėsiu retai daryti, nes aš savo nagais nesižaviu, jie tikrai nėra gražūs, o normaliai atrodo tik trumpai trumpai nukirpti... Ką čia be pridursi... Į rugsėjo pirmą eisiu su 3 metų senumo šviesiais džinsais kuriuos nesveikai myliu, susmauktais atviru priekiu ir galiu batais, ilga bliuske - galit ją pamatyti mano blog'e, pranešime „Foto foto, mes norim foto!“ (dvi paskutinės nuotraukos) ir šviesia džinsine liemene... Džinsai tokie kuriuos jau matė daaaug žmonių, bliuskė kurią matė pusė klasės, batai taip pat, liemenė matyta tik Astridai. Faina, ne? Bet nemanau, kad rugsėjo 1 - oji yra didžiulė šventė. Neturiu daugiau ką suderinti, ir eisiu kaip man smagu ir patogu, o to derinuko niekas dar nematė. Gal ir gerai.

Dar turėčiau apsilenkti knygas jei užteks aplankalų, jei ne tai eisiu pirmadienį pirkti, nes taip ar taip sąsiuviniams pritrūkau.

Visą vasarą pranešimuose nieko doro neįrašydavau. Blog'ą susikūriau tik liepos viduryje, kada jau visi įdomumai buvo praėję. Ateis mokslo metai, visada stengsiuosi įrašyti ką veikiau, kad ir kaip neįdomu būtų. Bet kaip kartoju - viską rašau dėl savęs ir, kad lengvesnė manoji galvelė būtų. Tik kažkas tas rašliavas skaito, kažkam įdomu. Man taip pat. Gera, ne?

Seniau prirašydavau į dieną po belekiek įrašų ir ten nebūdavo nieko doro, bet kai šnekėjau su Milda, ji teisingai pasakė, kad entuziazmas po kažkiek laiko praeis. Taaaaip. Ir tada tie įrašai protingesni tampa, ar ne?

Man šąla kojos, norėčiau įsivynioti į pledą ir paskaityti knygą, bet nėra noro, nors norėčiau. Kaip suprasti?

Palieku galvoje daug klausimų su dar daugiau nerastų atsakymų ir einu skaityti kieno nors blog'ų/ gera ar ne? ;))))

Aš visiškai nesusitupėjusi. Keičiu pavadinimus kaip kojines, template'us tai pat. Dėl savo blogger'io pavadinimų esu labai susirūpinusi. Vis nepasidarau tokio su kuriuo galėčiau tęsti visas savo sapaliones. Tai pasidarau tokį, tai pasidarau anokį. Su vienu pabūdu ir jau galvoju, kad jis nei prie ko. Vat dabar pasidariau tokį kuris turėtų būti prie visko ir galbūt tiks prie visokių template'ų, ar ne? Gal dabar susitupėsiu viename kame, o foną keisiu dažniau, kad nuobodu nebūtų. Nors ir taip yra nelabai gerai...

Jei ką mane atpažinsit iš nuorodos: einamemiegoti.blogspot.com ji tokia šiek tiek išskirtinė ir lietuviška. ;)

Kartais naujovės į gerą. Dar kažką keisiu, tobulinsiu, šalinsiu ir vėl įdėsiu. Gi galima, ar ne? ;)

IKI!