Ieškau savam kampui t.y. blog'ui naujo skino. Na toookio, kuris priliptų prie manęs. Užsidedu kartais nesąmonę ir vėl grįžtu į seną. Vėl gerai. O dabar reikia rinktis pagal savo norus. Ir niekur nerasta. Daah.

A big, strange world

Ruduo. Penktadienį dar važiuodama mašina ir žvalgydamasi pro mašinos langus nepastebėjau geltonų medžių, krentančių lapų ir rudeniškos auros ant medžių. Sekmadienį jau visa tai pastebėjau. Šiandien tuo labiau. Ypatingai sėdėdama pamokoje, mokyklos 3 aukšte prie lango ir matydama medžių viršūnes. Geltonas, pusiau žalias, raudonas ir rudas. Tą lietų. Šaltą ir nemalonų vėją. Jau reikia tikrai įsisukti į rudenį. Ištraukti šiltesnius apdarus, šalikus ir batus.

Vakarais gera užsidegti kvepiančią žvakę, užsileisti Supermen'ą, Pure love ir pan. ir gerti kapuciną. Bent tada gali normaliai atsipalaiduoti. Ir šiaip labai laukiu rudens, žiemos atostogų, kada galėsiu atsiplėšti nuo mokyklos. Jos reikalų. Negi jau 8 mokslo metų pradžioje mane knisa mokykla? Kas dėsis vėliau. Bėgsiu? Nesimokinsiu? Velniai žino...

Piešiu dailei kažkokį gyvūną. Kažkokiam konkursui. Nupiešiau kupranugarį. Užneša į nėščią. Nemoku aš piešti, susvaigstu kažką lape ir laimingai...

Geografijos kitos pamokos nelaukiu. Išmokti Europos valstybių pavadinimus jų sostines ir kontūrus. Mokytoja sakė mokintis prieš mėnesį. Ooo taip batukai man bus. Apsimesiu, kad susirgau ir mokinsiuosi tą dieną namie. Bus skaudžiai man... Bet, kaip nors, ne?

Mūsų geriausią Samp'o LRG servą Dosina pavyduoliai. Die, tegul jis atsigauna, nebus be jo ką veikti.

Daah, užsiknisimas su tokiu oru, tokiais mokslais, tokiais visais ne į tą gvardiją žmonėmis ir velniai žino kuo dar. Net nemoku apsakyti kaip yra nesmagei smagu man. Ne tas oras, bet ta nuotaika. Aiii... Pučiu iš čia.

Iki. ;*

Let's fly away...

Penktadienis. Gera diena, bet šiaip labiausiai mėgstu penktadienio vakarus. Nak nak nak, jie man patinka. ;)

Mokykloje šventė kažkokia. Kiek mačiau tai ten kalbų diena ar kas. Multimedija, muzika ir geresne nuotaika mokykloje.

Fotografavomės. Fotografas kažkoks čiut čiut trenktas. :D Kol klasės nuotrauką padarė išvadino mane gražute, kad negali atsižiūrėti, marčia ir pan. :D Ir klasės nuotraukos foną liepė išrinkti. Klasiokų apklausą apie mane padarė. Susinervinau. Nebesifotografuosiu mokyklose. :D

Kažkokios nesąmonės, nieko nevyksta, nieko nesugalvoju, nieko neveikiu... Čia parašyti norisi, bet nėra ką. Negi aptemdė protelį man. Kai vėl gausiu įkvėpimą brūkštelėsiu čia. :D ;))

Iki. ;*

Oo taip žinoma. Sena teorija. Visada pamirštu pasakyti pusę dalykų kuriuos norėjau pasakyti.

Ai, velniop...

Take me to the movies

Dah... Miegu mokykloje. Kuo anksčiau nueinu miegoti, tuo blogiau keliuosi. O dabar kaip tyčia mane į lovytę patraukia 21.30h. Nejaugi nesmagu? ;/

Šiandien su Astrida pabėgom iš technologių. Paskutinė pamoka, o aš dar medžiagos pamokai buvau pamiršusi pasiimti. Vienu žodžiu, blogai padaryta, bet jau viskas. Patepiau...

Pagaliau rytoj penktadienis! Aš tos dienos laukiu visą savaitę. Dzin, kad nieko neveiksiu, bet bent jau ilgam užsisėdėsiu prie kompo ir galėsiu atsipūtusi ilsėtis. :D

Niekaip neatsiplėšiu nuo Supermen'o, journey, tuštuma (čia dainos, žmonės).

Mokykloj vis užmatau gražių berniukų. Iš kur jie tokie... Vienas devintokas kurio vardo nežinau, bet žinau, kad naujas mūsų šhūlėj. Eikit sau. Malonumas vien pažiūrėjus į jį. :D Dovydas senas veidas, bet tas pats gražumas. Šypsena nesveikai graži. Einu pro jį ir atjungia kojas. Aah, mano sena meilė. :D

Jeeetau, kaip su šunimi susipykau. Rankas apkandžiojo. Susinervinau. :D

Šiandien normaliai palijo. Visą dieną atidarytą langą laikau. Skaniai kvepia. Rudeniu tokiu. ;))

Ir šiaip šiandien 04.00h atsibudau. Aš galvojau, kad jau reikia keltis. Pasirodo ne. Ir šiaip po valandos atsibudau ir dar porą laukiau kol suskambės žadintuvas. Aah, daug miegojau atseit. Ir šiaip važiuodama namo užsnūdau mašinoj ir miegojau tol kol mutė vėl traukė atgal į darbą. :D

Taigi taigi, likusią šios dienos dalį jaučiu sėdėsiu Samp'e. Arba šiaip ką veiksiu. Susimąstysiu. ;)

Iki mielieji! :)*

Things not remembered

Aš esu labai labai labai labai ant savęs supykusi! Jūs bent skaičiavot kiek laiko čia manęs nerasta? Aš neskaičiavau, bet jaučiu, kad ne mažai...

Tokia mano antra dienelės pusė: grįžtu iš mokyklos, pasiruošiu pamokas ir einu palošti Samp'ą. Tas žaidimas tai laiko užima daug. Oj daaaug. Turbūt dėl to, kad turiu ką veikti čia nebeturėjau noro rašyti. Arba šiaip esu labai pavargusi ir nenoriu nieko kito kaip miegoti... Bet iš tiesų per tas dienas (ar savaites, net nebežinau) nieko nenutiko. Tas pats per tą patį. Būčiau rašiusi dažniau, būčiau papasakojusi visas smulkmenas. O dabar? Dabar paprasčiausiai tai būtų neįdomu.

Taigi mielieji, aš pasistengsiu rasti laiko ir įdėti dalelę savęs į šį kampelį. Man po to visada pasidaro geriau. Kad ir dabar. Kad ir kiek čia nedaug papasakota aš jaučiuosi atleidusi sau, žinau, kad GAL kažkas tai paskaitys ir atleis man. ;)

Ir šiaip visus sveikinu su tikru rudeniu. Kuris jau laaaabai panašėja į tą patį tikriausią rudenį. Smagu visai, tik, kad vėjas pučia, šalta. Ai, gera ir taip. Gražu. ;)

P.S. Kiek daug neskaitytų pranešimų mano sekamuosiuose blog'uose. Vajė. Turėsiu ką veikti. :)

Bye. ;*

Autumn is here. In my room

Taip, aš jį jau jaučiu. Krentančius lapus, rudenišką lietų, balas ir mėgstamą knygą. ;)

No pain, no again

Klausau Mr. Hudson ft. Kanye West - Supernova.mp3 ir gerai jaučiuosi. Tik dabar man ši daina užvaldė širdį.

Get it right, get it right...

http://www.youtube.com/watch?v=A-83VlAqXf0&feature=fvst

P.S. Klipo poveikis geresnis.

Visada taip būna.

If you can afford me

Atsikėliau kaip ir įprastai 10val. ryto. Aš ankščiau atsikeliu tik visada iki 10val. vartaus. :D Mutė jau svetainėj tvarkos ir šaukia kaip jai reikia naujų grindų, naujo stalo ir baldų. Nusipiešti, ne? :D

Paskui prasidėjo didysis šaukimas kaip aš nesitvarkau savo kambario, kiek pas mane dulkių ir panašiai. Šiaip aš tvarkaus, bet tik vidurį, kartais ir visus kampus, bet ji randa prie ko prisikabinti ir viskas. Nieko nebe padarysi. Na taip, fatis sakė eiti žolę pjauti. Puse mūsų namų ploto žolės nupjoviau, puse ne. Pasiteisinau, kad žolė šlapia ir atseit man jau skauda rankas. Kad žolė šlapia tai faktas, bet man nieko neskaudėjo. Man paprasčiausiai sloga spaudžia galvą ir aš nenoriu nieko daryti. Užmigau su 4 tvirtom servetėlėm ir visos per naktį buvo sunaudotos. Gerklę skauda belekaip. Naktį kai atsibudau tai galvojau, kad padvėsiu. Žiauriai nesmagu miegoti, kvėpuoti, galvoti su tokia savijauta...

Ai taip vakar šnekėjomės per Skype su vos ne visais ten prisijungusiais žmonėmis. Pradedant nuo Astridos, Deivio K. ir baigiant kitais ne mūsų linijos žmonėmis. Vieni neturi mikrofono, kitiems neveikia. Pusė klausėsi pusė kalbėjo... Kol galiausiai grįžo Astrės tėvai ir niekas nebekalbėjo. Nuėjau miegoti kažkur po dvylikos. Mutė pradėjo klykti „Junk lauk kompą!!!“. Žinokit kokia yra nesąmonė gyventi dideliame nuosavame name, su trejetu kambarių pirmame aukšte, turėti savo kambarį ir negalėti ten būti iki ryto su įjungta šviesa, nes mutė miega svetainėje, nes fatis knarkia. Laukiu vasaros, kada padarys koridorių per mano kambarį ir nesimatys jokių šviesų jokiame kitame namo kampe.

Šiandien norėčiau pasiruošti visos savaitės pamokas ir ramia galva būti. Bet nemanau, kad prisiruošiu tokiam žygdarbiui. :D O gal vis dėl to...

Jetau dar nervina kai ką nors valgau ir nejaučiu skonio, kai ką uostau nejaučiu kvapo. Šiuo metu nejaučiu jokio malonumo valgyti twix'ą ir nejausti skonio...

Whatever, einu pjaustyti grybą šiandien.................................

Būti superherojumi!

Yra kieta šokti ant policijos mašinų stogų tecktonik'ą.

Angelų sniegas

O taip, sultimis apipilti mano plaukai. :D Pas Aštrės močiutę valgėm donerius ir pasiėmėm sulčių. Ant sulčių galo pradėjau laistyti Aštrę, ta mane. Mano mažai buvo, o jos tai dar normaliai. Vienu žodžiu: dabar viskas mano galvoje. :D

Vaizdelis pro langą kaip per Adamsų šeimynėlės filmą. Pas mane toks debesis ant namo, o toliau saulė šviečia ir giedras dangus. Adamsų namas toks pat. :D

Manfredo on air klausau. Bumbumbum. Ėjau šiandien tikrintis sveikatą. Tipo mano daktarė dirba. Nė velnio. O iki rugsėjo 19d. reikia nunešti mokyklos seselei. Šauks auklėtoja, stipriai.

Mūsų mokykla galėtų turėti psichologę. Beje aš einu į Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinę mokyklą. Tai toliau ta tema, rimtai kodėl negali pasamdyti? Atseit krizė? Pinigų nėra? :D Pušiai... Vaikams reikia pagalbos. Man taip pat reikia. Būtų gerai. ;)

Mokykloj tai trali vali festivali... Su Astrida per visas galima sakyti pamokas lūūūūžom. Tris likusiais bandėm iš Domanto atimti užrašų knygutę. Piešė kažką jis ten. O kai pamačiau išsižiojau... Nepasakosiu, nesukelsiu jam gėdos, jei kas iš bendraklasių skaito. :D Spėjau pamatyti 0,00001 sekundės tą vaizdelį, o paskui jį gainiojausi po mokyklą. Tikrai matematikos klasėj aš nešokinėjau per suolus. Sima sakė atrodžiau kaip tarzanė. Visiems per galvas peršokinėjau. :D Bet jau kai ėjom namo paprašiau, kad parodytų. Tada aš į tai įsižiūrėjau. :D

Ai taip iš muzikos išeidami su Deiviu B. apsimainėm kuprinėm ir abu skirtingais keliais patraukėm į mokyklos kiemą. Susitarėm ten apsimainyti atgal. :D Trečią kartą aš vaikštau su jo kuprine, o jis su mano.

Kaip norėčiau aš čia išsamiau viską išpasakoti, bet nežinau kas čia iš manųjų bendraklasių ir šiaip gerai pažįstamų jį skaito. Aš prižadėjau, kad susikursiu atskirą blog'ą kurio niekas nežinos t.y. kad aš jį kūriau. O tada tai aš galėsiu siautėti. Išpasakosiu viską nuo A iki Z. Viską!

Indre - tu tai žmogus. Tavo blog'as iš vis pats galingiausias. Man atrodo, kad aš tave jau būčiau pažinojusi. Puse visko sužinau apie tave iš tavojo blog'o. Ajajai, nuostabiai tu ten. :D Žinau, kad paskaitysi ir dar pakomentuosi, žinau. :DDD ;)

Federico Moccia „Trys metrai virš dangaus“ knyga tai nereali. Negaliu atsiplėšti. Ten viskas su meile susiję, bet taip įdomiai. Ir net žiauriai įdomiai. Mutė klykia, kad visur aš ją skaitau, ir ryte mašinoj važiuodama į mokyklą ir jos darbe ir namie ir vėl vakare grįždama į namus. Sakė ramintis. :D Lietuvių mokytoja liepė skaityti Kazio Borutos „Baltaragio malūną“. Išsamiai analizuosim, tai labai jums reikalinga knyga. Aš jos nenoriu skaityti, bet teks. ;/ Šiaip Bamablienė viena iš tų mokytojų kurią aš labai gerbiu ir myliu, tai nepyksiu ant jos. Negaliu. :D

Einu dar su Astrida per Skype pašnekėti, kažkas atsitiko su Tomu ir jo draugais (Astridos šaika). SaMp'as man neveikia. O kaip noriu žaisti aš jį!!! Žudytis...

?

Naktis. Kambarį apšviečia pilnas mėnulis, o aš galvoju apie Nieką. Atrašau, kad nieko neveikiu, per pamokas darau nieką, paklausta nieko neatsakau. Niekas kai kuriomis savaitėmis man populiarus. Su juo aš vaikštau, kvėpuoju, valgau kalbu ir panašiai. Jis mano draugas. Kai jo populiarumas išgaruoja aš noriu pasireikšti. Noriu šnekėti, noriu! Aš būnu vandens prisisunkusi kempinė, tik vietoj vandens būna energija. Jos didžiulis kiekis veržiasi per kraštus, kol galiausiai išsisunkia ir vėl grįžta NIEKAS. Tas pats draugas. Mano palydovas. Taip ir eina gyvenimas, kartais atnešdamas kitokių vaidmenų ir nuotaikų...

Išėjusi iš savęs

Nosį griaužia nuo lako kvapo. Duris lakavo. Pas mane kambaryje langai atidarinėti iki galo. ZIP FM klausau, dar pamokas ruošti. Geografijos nesuprantu. Ten tų uždavinių. ;/ Anglų rašinį parašyti...

Mutė kažką vakarienei gamina. Kvapų nejaučiu. Prašiau, kad šiandien pomidorų padažo normalaus nupirktų, nepirko. Sakė natūralų valgyti, jos gamybos ir saugoti skrandį. Nupušimas, ne?

Astrida galėtų savo namuose atsidaryti kavinę. Sulauktų lankytojų, nes ji nuostabiai daro valgyti. Kiek ateinu visada prisišlemščiu jos patiekalų. Mutės žodžiai: „Raminkis su tuo valgymu, bankrutuos mergelė.“. Mutė vis kviečia važiuoti pietauti į kavines, o aš valgau Astridos maistą. Ne į temą, ką? :D

Aah. Galėtų nutikti kas nors įdomaus, galėtų man šauti į galvą normalių minčių ir temų. Kažką sumąstyčiau parašyti. Nebūtų pačiai nuobodu ir kitiems mano sekėjams. Įtempta savaitė. Nepripratusi prie mokslo dar, atsikėlimas 6.45 sunkus (nesikeliu 7val., nes niekada nespėju susiruošti, lėtapėdė rytais esu). Įsivažiuosiu, aš tai žinau!

Ai beje šiandien norėjau nusipirkti rožiniai baltus inkariukus. Spėkit ką kas padarė? Mutė pasakė, kad jie per daug blizgantys ir tegul nesvajoju, kad jie man bus nupirkti. Su savaisiais baltais kedukais einu treti metai. Oo žinoma, jie jau ne balti, o įvairių spalvų. Smagūūs. Mutė nupirko kažkokios batų balinimo priemonės, mesiu į skalbiankę, nes šiaip niekada neišsiskalbdavo. :D Anyway čia nįt.

Radistai siaučia, aš einu pasėdėti prie namų darbų. Vargina mane mokslo metai. Oj žiauriai...

For everything in you...

... kaip nauja daina, kuri skamba neįprastai, bet neblogai. O po kiek laiko imi ir pritardama užniūniuoji jos melodiją, prisimeni žodžius, guli lovoje, galvoji apie nieką ir šypsaisi tamsai...

Užrakintos visos durys

Jūs nepastebėjot kaip nebeįdomiai rašau? ;/ Iš vis nieko įdomaus nevyksta, nieko naujo nežinau. Rašau čia vos ne dienotvarkę. Pačiai bloga darosi...

Banana milk

Siaubukai. Ką tik baigiau daryti skaidres apie per vasarą perskaitytas knygas ir nusiunčiau lietuvių mokytojai. Rankos nutirpusios, o dar dabar kai į blog'ą rašau tai iš vis kas antrą raidę trinu...

Namų darbelių kalniukas pakrautas. Pasėdėsim iki nakties ir pabaigsim. Kol dar sugalvosiu ką ir kur parašyti, kol suprasiu uždavinius tai ne naktis, bet rytas atšliauš.

Šiandien su Kybartu žvengėm. Oj kaip žiauriai žvengėm. Radom bendrų bajerių. :D

Augos in da konclageris nebuvo. Apsirgo tipo. Sužinojau per matemtiką. Susirašinėjom, nors ne itin lengvas savarankiškas darbas buvo. Nak nak nak. Per istoriją sėdėjau viena. Nenuobodžiai, nes Sima su Astre už nugaros ir Kybartas netoli. :D

Die, kaip nenoriu aš sėsti prie tų namų darbų. Dabar jau mielai nueičiau sapnuoti. „Moterų alėja“ pažiūrėti dar PRIVALAU savu noru.

Tiksliai, rytoj technologijos. Pas Srugį. Drožimo įrankius nusipirkau, tik dar galvoju ką veikti reikės. Fatis manau šiandien grįš, gal suveiks kokios medienos, jei ne Srugys privalės duoti. :D

Ale šiandien karštumo dienelė. Per ilgąją ėjom į „Maximą“. Pro mokyklos duris išėjom ir gavom karščio bangą. Paskui nusiramino. :D

Mutė privertė ryte pasiimti megztinį... Tipo man yra šalta ryte. Bet, kad nelabai. Aš jaučiausi karšta. :DDD

Per istoriją kalbėjom apie musulmonus, turkus, egiptiečius ir pan. Pradėjom apie Tauragės musulmonus kalbėti. Jie ir kebabinę čia turi. Ir mes su Astre susižvalgėm ir užsimanėm donerių arba kebabų. Tik ar neeisim pirkti. Kąą gi. Astrida nusipirko, aš - ne. Mutė paskambino ir pranešė, kad parveš namo. Taigi likau nevalgiusi, nes prie mutės akių nesveiko maisto man valgyti negalima. Sakė gydytis skrandį. Dabar atseit valgau sveiką maistą (namuose tik žinoma :D). O, kad ji žinotų kiek per dieną prisikemšu twix'ų, sniker'ių ir panašių nesąmonių. Nurautų peruką. O mano pinigai pietums mutės atžvilgiu skirti valgyti kavinėje ir sveikai. O juk aš taip ir darau, ar ne? :D

Vienu žodžiu. Sėdu prie stalo, imu į rankas knygą ir zubrinu. Oj daug zubrinSIU.

Palinkėkite kantrybės ir iki. ;///

MOOn

Jeeeetau, ar dar ilgesnių istorijos tekstų negalima sukurti? Padusiu kol išmoksiu pasakoti. Skaitiniams kažkokią nelaimėlę perskaityti 6 puslapių REIKĖJO. Atsiguliau. Pradėjau skaityti - užmigau. Naais. Atsibudau žinių laiku. Nak nak. „Moterų alėja“ pažiūrėta, ir laukia ISTORIJA(!!!!!!). Ir šiaip ji rytoj paskutinė, galėčiau šhūlėj mokintis, bet... Aš per pertraukas kažką veikiu. Na, taip kažką. Nesusivokiu. :D

Šiandien tokia pošiltė diena buvo. Išlumbavau iš namų trumpom rankovėm t.y. Šelai tempiau sumuštinį, pasidėjau ant kėdės megztinį ir įlipau į mašiną. Tai reiškia, kad tik netoli Tauragės prisiminiau, kad man šalta. Įprasta. ;)

Per geografiją sėdėjau suole. Savo. Bet kitokia kryptimi. Ne į plotį, bet į ilgį. Niekas nieko nesakė, tad aš ramių ramiausiai išsėdėjau visą pamoką. Tik žinoma įlipusi į palangę (beveik).

Per dailę mokytoja mudvi su Astrida antrokėm išvadino. Pirmam suole sėdim, bet žvengiam iš visko. Dzin, kad mokytoja po nosimi. :D Anais metais persodino, šiais metais pažadėjo. :D

Etika - miegu, miegu, mieguuu. Penketą minučių pasijuokiau. Iš širdies. Pasiklausiau Ievos ir Augos pasisakymų. Die, mergainos pasipyko. :D

Miestas. Tauragė. Astrida, Laura ir Augustina. Pjauna grybą. Gražu. :D

Ai vat beje, šiandien per ilgąją nėrėm į „Maximą“. Tris šokoladukus nusipirkau už 1,95Lt., o apskaičiavau virš keturių. Laimė. :D

Aš čia taip banaliai. Pasiskaičiau kasiokių blog'us ir pati taip pradėjau rašyti. Viena pamatė, kad aš turiu, iš tos kitos uodegos dar kitą ir t.t. Užp**a. Nu blemba tikrai. ;//////// Trauminės bobos.

Neturiu naujų įvykių. Ta pati banalybė kol kas. Meilės! Einu gult. ;*

Aš nuorru vaistus gerrrrrrrrt!

Your wish is my command

AAAAh. Aš vėl jaučiuosi gerai. Vakar išsipasakojau, iškrausčiau visus nešvarumus, visas savo nelaimes ir norus ir jaučiuosi geriau. Žymiai. Vėl noriu į mokyklą, vėl nebenoriu meilės, vėl nebenoriu su niekuom išsikalbėti. Kai nėra žmogaus yra blog'ai. ;)

Vėl atsirado tas žmogus su kurio man taip gera plepėti vakarais. ;) Aš klydau, kad jis dingo. Jis sugrįžo. Na, bent jau trumpam. Nes nežinau kuriam laikui jis užsiliks su manimi ir mano blevyzgomis. Nežinau...

Aš atgavau palaimą tik kokią 18val. Susitvarkiau kambarius, persirengiau, susitvarkiau nagus, išsiploviau galvą ir jaučiausi gerai. Nusivaliau batus į kūno kultūrą.

Mutė šaukia ne dėl vietoje padėtų daiktų, o aš juokiuosi. Man linksma. Vakar man būtų buvębloga.

Die, kaip man gera! Pasimelsti reiks. :D Ne, gal apsirikau, aš noriu meilės. Ne, nežinau. Dažnas atvejis, ne?

Aš laukiu savo mylimo pavarsariškai žiemiško oro su vakaro saule. Baisiai!

Aš dabar galėčiau kam nors paskambinti ir išrėkti kaip man yra gera!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Sakytų tu durna. ;) neįsižeisčiau. Aš pratusi prie šių žodžių. Taip aš durna. Tam tikrose situacijose. :D

Einu džiaugtis. :D

Sere nere (it.)

Aš niekaip negaliu išsikalbėti. Arba išsigalvoti (nežinau ar šis žodis egzistuoja). O aš norėčiau su kažkuo pasikalbėti. Ir pasikalbėti taip, kad po to pokalbio viskas pasikeistų. Viskas apie ką kalbėjau, žmonės, mano šnekėjimai ir panašiai. O jei ir nepasikeistų niekas vistiek norėčiau išsikalbėti. Bet ne su Astrida. Ji manęs nesuprastų. Aš žinau. Jei ir ką pasakytų ji nežinotų apie ką aš kalbėjau. Ir jei vėliau priminčiau kokią detalę ji paklaustų „Apie ką tu čia?“, aš ją pažįstu. Ji tokių dalykų nesupranta.

Sėdžiu po žaliais nuskalbtais, bet mylimais naktiniais, spalvotomis šliurėmis ant sukamosios kėdes, kartas nuo karto paskaitau ir atrašau į Astridos žinutes ir mąstau. Gal ne mąstau, o rašau. Rašau tai ką mąsčiau vonioje. Valydamasi dantis, plaudama ir nuvalydama toniku veidą, sėdėdama ant unitazo ir prisimindama Šūdukų filosofiją, lipdama į dušą ir prausdamasi, nuvalydama dušo langus, rišdamasi plaukus ir atėjusi čia. Aš mąsčiau. Ir daug ką pamiršau. Dabar galvoju kaip visas mintis sujungti. Nes kitaip jos bus padrikos ir nįt.

Dar kartą pasikartosiu, kad man dabar nėra gerai. Aštunta klasė. Galvojimas kaip bus gimnazijoje, ar aš ten gerai jausiuosi, ar turėsiu ką apsivilkti, ar man ten nebus per sunku. Ir dabartis. Ji man nepatinka. Jaučiuosi kaip gilioje nesąmonėje. Pradedant nuo tokių dalykų ir baigiant kaip aš nenoriu klotis lovos, kaip mane nervina 2 minutes valytis dantis, kaip mane užknisa, kad duše negaliu pasijungti radijo, nemoku nusistatyti, su ja būtų praustis linksmiau. Aš norėčiau pasiimti miegmaišį, lietpaltį ir išeiti iš namų. Į kokią medžių apsuptą vietelę. Ir ten pabūti kokią naktį. Aš bijočiau, bet ten norėčiau būti be jos, o jei ir su ja tada imčiau su savimi žmogų. Tačiau vienai man geriau. Ir kada nors aš taip padarysiu. Prižadu. Man tiesiog nusibodo ta pati aplinka. Mano namai, mano kambarys, mokykla, mamos Mersedeso salonas. Tai tęsiasi visus mokslo metus. Seniau aš apie tai negalvodavau/ gal tiesiog neturėjau tam laiko ar nieko nepastebėdavau. Dabar galėtų būti taip pat. Pageidaučiau ano jausmo.

Bet gal ta mokykla ir gerai. Tik ne pamokos, o pertraukos. Tada gali kažkiek atsipalaiduoti. Negalvoti kas bus vėliau. Reikės vėl atgaminti kavinukę ir ten laukiantį manęs kapučiną. Lauksiu šalčių. Žiemos.

Dar norėčiau užmigti. Užmigti ir atsibusti vėliau. Kada nors. Ir kai atsibusčiau rasčiau viską naują. Galvą ir mintis. Kitą aplinką.

Norėčiau viską padaryti kaip kompiuteryje. Seną aplankalą su senais failais išsiųsti į šiukšlinę ir susikurti naują. Įdėčiau kelis senus, bet labai mėgstamus paveikslėlius, dainas ir paskui iš naujo viską į jį dėčiau. Kol vėl pasentų.

Pagaliau, gal aš noriu meilės? Praeitame pranešime rašiau, kad man jos nereikia. Jį rašiau šį vakarą ir per kelias valandas spėjau apsigalvoti. Sakau, mano apmąstymai ne galutiniai. Jėgelė, kad galiu čia išsipasakoti ir viską pakeisti. Tai va, aš noriu meilės. Noriu prie kažko prisiglausti, noriu su kažkuo susitikti po pamokų, noriu kažką pabučiuoti. Nėra - blogai, nebus - kaip nors iškęsiu. Ai, tiek to. Velniop. ;/

Dabar norėčiau dar kažką pasakoti. Bet nebegaliu. Skauda rankas nuo rašymo, ir kažką esu pamiršusi.

Bet aš palengvinau savo galvos pamąstymų stalčių ir galėsiu jaustis ramiau.

P.S. Greitu laikus aš sukursiu kitą tinklaraštį, kurio niekam neskelbsiu, padarysiu, kad nerodytų mano profilio. Jei kas jį ir ras iš pažįstamų nežinos kas jį rašo. Ten rašysiu tikrais vardais ir pavardėmis. Tiesmukiškai. Ir man bus giliai dzin kas ką pagalvos.

Labanaktis.

P.P.S. Gerai, kad yra knygos. Šiandien visą dieną skaičiau Federico Moccia „Trys metrai virš dangaus“ ir negalėjau atsitraukti. Aš ją skaitysiu dar kartą. Meilės istorijos, bet nesveikai nuostabios. Atsiriboju...

Dar kartą labanaktis.

Išjodinėk pilnatį

Naršiau po netą ieškodama paveikslėlių. Vieną užtikau. Aš juo nesusidomėjau, bet pradėjau apie jį galvoti. Po poros minučių grįžau prie jo ir palikau tysoti ant desktop'o. Man susikaupė minčių. Aha, labai panašių į šitą paveikslėlį. Ir galvojau apie tai, kaip kartais ir mums būna kai turime jaustis taip kaip viskas čia pavaizduota. Turime ne būti savimi, o derintis prie kitų žmonių (šiuo atveju daiktų). Kartais to norime patys, kartais taip privalome daryti. Arba paprasčiausiai to nepastebime. Ir tam galima rasti daug temų. Aš pagalvojau apie žmones. Draugus, pažįstamus. Dėmesio troškimą. Galvodama apie tą temą prisiminiau ir amerikiečių filmus. Kai norėdamas sulaukti daugiau dėmesio pradedi bendrauti su futbolo komandos kapitonu arba triniesi prie palaikymo komandos lyderės. Gerai, kad tai būtų tik filmai. Išsigalvojimai. Bet tai nutinka ir dabar. Tikram pasaulį. Realybėje. Bent jau tai nutinka ir man. Ne dažnai, bet nutinka. Aš šneku nuotrupomis, bet mielai papasakočiau daugiau. Aš papasakočiau su žmonių vardais ir pavardėmis, aš papasakočiau tikras istorijas, bet aš negaliu. Žinau, kad jas paskaitys pažįstami ir užduos daug klausimų. Arba supyks. Aš nelabai to norėčiau, nes dabar man mažiausiai to reikia. Aš vėl nesijaučiu normali. Aš vėl nerandu sau vietos, man kažko trūksta. Mane ima nervas kai pamatau vis daugiau besiglaustančių porelių. Tokių vis daugėja mano rate. Geriausia draugė riša meilę, pažįstami riša meilę. Per vieną dieną pasipildau galvą vis naujų neįtikėtinų ir nelabai galimų atvejų porelių „santuokų“. Čia tipo man trūksta meilės? O kokios? Aš vaikinų nenoriu, aš noriu su kažkuo vakarais paplepėti. Vienas pašnekovas atkrito. O jis buvo labai geras. Aš užmigdavau su šypsena. Neieškodavo žodžio kišenėje, rėždavo viską tiesiai ir be pagražinimų. Jam buvo nusispjaut ką aš apie jį pagalvosiu, kaip mane sukrės toks sakinys ar aš jo niekam neišduosiu. Geras ar ne? bet, nebėra. Dingo.

Dabar su visais kalbu per Skype. Kai su kuo neturi progos kalbėti šiaip sau, kalbi internetu. Padeda.

Nusivažiavau nuo temos kuria pradėjau kalbėti net nepastebėdama. Ai, bet suprasit pradžią, pabaigą sulyginsit su pradžia ir bus gerai. Susiliejau. ;)

Man liepėėėė klabėėėėti

Šiandienos diena galima sakyti identiška vakar dienai. Dejavu. Vėl trankymaisi su Paulium, vėl tie patys drabužiai, vėl mušimaisi su klasiokais. :D

Prieš muziką (6 pamoka)... Sunku net šnekėti. :D kolidorius įeinant į muzikos klasę buvo kaip pirtis, man skauda rankytes, kojytes ir šonkaulius, nes Devidas K. žiauriai stipriai trankosi, Paulius labai skaudžiai įstumia į sieną ir šiaip smagu su juo kaip per sumo imtynes stumdytis. :D geriuliai jie. Aš juos mėgstu. Dar niekada neesu taip mėgusi savo klasiokų. :DD bus, kad ir nemėgsiu. ;/ Paulius dabar per per anglų už manęs sėdi, bus su kuo pašnekėti. ;D ir jis turi tų spirituotų markerių, jėė. Paulius sakė: kam aš tą rūžavą pirkau? :D Beje Paulius šiandien darė spaustukus t.y. apsikabina ir žiauriai spaudžia. Trūko oro. :DD

Paulius yra gerai! Gerbiu. ;>>

Šiandien pusantros valandos kalbėjom su Astrida (per Skype) apie viską. Geraa kaip. Siunčiuos SaMp. Reikės žaisti su Astrida. Dar geriau. ;) parašau pranešimą ir vėl bazarinsim. Smagu su ja. Aš ją mėgstu. Žiurkė. ;*******

Ir kai tik kalbu su Aštre (trumpinu aš tau gyvenimą Astridukau) atšuoliuoja manoji mutė. Kalba irgi. :D ji iš vis su visom mano draugėm kalba. :D kas tik ateina pas mane, su kuo tik šneku telefonu ar internetu. :D DRAUGĖ tipo. :D ;)

Jėėts. Traukiu į pašnekesius, trauksiu į žaidimą. Trauksiu miegoti ir panašiai. ;)

Ir būtų gerai su kuo nors pasirašinėti sms'ais. ;) kai neina užmigti tai nuostabus būdas pratempti laiką. ;)

Bad boys, bad...

Diee, mūsų klasė tai nežmoniškai galinga. Pauliau - smagu su tavimi muštis ir tau sprigtuoti į galvą pasitaikius progai. Egle - daugiau nelipk taip ant kojų. Žinok nežmoniškai skauda. :D Ir nežmoniškai, nežmoniškai. :D

Ryte pirma lietuvių k. buvo, stoviu tokia susinepatoginus, kažkaip nesijaučiau smagei apsirengusi. Antra rusų k. 3 aukšte veidrodis, pasižiūrėjau, px gerai yra, gerai ir bus. :D

Prieš chemija NEŽMONIŠKAI mušaus su Paulium, ir NEŽMONIŠKAI stumdėm visus pro mus prakeliavusius žmones (pradinukai, pradinukų tėvai, mokiniai, mokytojai, klasiokai), o visa tai prasidėjo prieš fiziką ir baigėsi prieš technologijas. Bet prieš technologijas buvo skaudžiausi smūgiai. :D NEŽMONIŠKAI skaudūs. Tada susigrūmiau su Marium, Ignu, Marium, Deividu K., Paulium, klasiokėm ir Modžiu (jis man nieko nedarė, tik aš jį įmūrijau į sieną :DD). Taaip gerai buvo. :DDDDD

Mokytojai kaušai (sorry), bet jau užduoti namų darbų yra per žiauru. Nedaug, bet vistiek. Ir tvarkaraštis mūsų trauminis yra. Dvi pamokos kiekvieną dieną pvz. ketvirtadienį fizika ir penktadienį fizika. Aš nemoku per vieną dieną išmokti kontrų ir pan. Ir taip daug pamokų. Suvargsiu šiais metais...

Dar pratybas eiti susipirkti. Nekenčiu tokių dalykų...

Prie telefono jau kažkiek pripratau. Ačiū mamai, kad ji kažkur įkišo į stalčių jį ir jis apskritai buvo mūsų namuose, nes ilgiau nebūčiau be telefono iškentusi. :DDD Ir dar gerai, kad jis plonas, o ne kokia kaladė. Negėda eiti, bent dėl išvaizdos, nes pats tai senoookas yra. ;|| Laukiu naujo! Oj kaip laukiu!

Ir dar į šitą numerius susirašyti reikia. Jau paskaudo pirštai... :D

Taap, tuoj varysiu žiūrėti „Moterų alėją“. Mutė seminare. Vėliau grįš. Fatis katik grįžo. Šela inkščia. Aš grybą pjaunu.

Okis, iki mielieji. ;) ;*

Kažkas ne į temą...

Rugsėjo 2. Atėjau, pasėdėjau, išėjau. Dvi pirmas pamokas sėdėjom pas auklyfą klasėje. Nebuvo lietuvių. Sutvarkėm reikalus. Prisižvengėm su klasiokais. Gėėėris tie. :D

Šiaip nieko įdomaus. Nejaučiau jokio malonumo kai reikėjo užsirašyti sąsiuvinius ir pan. O iki 8 klasės jaučiau. Šhūūūūlė. :D

Suskambėjo žadintuvas šiandien, o aš jau iškart alvoju „greičiau ateitų savaitgalis ir atostogos...“.

Iš namų lentynų gilumų ištraukiau kažkokį telefoną. Vodafone 526... Jau vis geriau negu nieko... Siaubas. Šiandien su mute važiavom žiūrėtis normalaus telefono. Nusižiūrėjau tokį virš 1000Lt. Mutė sakė gali nupirkti, bet savo išsvajotojo naujo fotiko negausiu. Arba tik blogesnį. Ai sakau mamyt dzin, iškęsiu su tom senienom. :D Jeek. Jė.

Dabar rašaus numerius į „naująjį“ telefoną. Jėėzau, kaip sunku. :D

Parašyčiau daugiau, bet neturiu laiko. :D

Padėjau mutei papildyti mašinos kuro atsargas. Visa ranka smirdi saliarka...

O mutė turi jėgos. :DDDDD

Pašventėm šventę

Hmmmmmm... Nuo ko pradėti pirma? :D Taip, labai norėjom švęsti šventę ir ją atšventėm. Su colos buteliuku rankose, gerai ką? :DD Tai čia gal išsamiau: į mokyklą su Astrida atsivilkom 9.00 val. nors reikėjo 9.40. Ai sakom pažiūrėsim kas ateis, nereikės, kad paskui į mus žiūrėtų. :D Tai taip, atėjom pirmos mes ir auklėtojos klasėj sutikom pačią auklėtoją Adą ir valytoją(:D). Nieko taip, pasitampėm po klasę, pažiūrėjom iš savos klasės lango kas vyksta aikštėj kurioje vyko ŠVENTĖ (!), gal po 15 minučių atėjo Deivis su Nedu, pasišnekėjom, pažvengėm. Paskui kiti rinkosi ir bla bla bla ir panašiai. Mes iš priekio perėjom į patį galą, kad per muziką būtų su kuo pažvengti (dažnai naudoju tą žodį, nes man patinka žvengti ir dažnai taip būna, na vienu žodžiu suprantat :D), nes gale vien bernai. Naaa ten geriausi bajeriai. :D

Apie 10.00 val. klasė išėjo į šhūlės aikštę, padainavom mokyklos ir Lietuvos himną, pasiklausėm pasakėlių. Taip nusibodo. Tas pats per tą patį. Dar kai buvau pradinokė tai įdomu būdavo, bet per tiek metų toje pačioje mokykloje džiūti ir matyti vis tą patį nebėra jokio įdomumo... Tai per tą laiką plepėjom su klasiokėm, pasijuokėm su klasiokais. Beje, mūsų klasiokai tikrai šaunūs, normalūs tokie, nieko negali sakyti, tik kartais užplaukia jiems ir pradeda stumti. Bet tai pataisoma. :D Taigi grįžtu prie temos. Po šventės vėl grįžom į klasę, pasiklausėm auklėtojos pasakų: būkit saugūs gatvėje, gerai mokinkitės ir pan. Irgi žinom, tad taip pat nusibodo. Parašėm į sąsiuvinius (į juos rašom nuo penktos klasės, per mokslo metų pradžią ir pabaigą ir pasibaigus trimestrams. Kokie įspūdžiai, kaip sekasi ir pan. O kai baigsim tą mokyklą juos atiduos atsiminimui), įteikėm gelės ir varėm švęsti šventę. :D Su Aida ir Gineta (Astridos neminėsiu, nes aš taip ar taip visur su ja esu) nuėjom į „Kretą“ (čia viena iš normalesnių Tauragės kavinių) ir pasimaitinom. Kaip visada su Gineta galima prižvengti nesveikai, nes ji užsisako ne tai kas yra kavinės meniu, bet iš savo galvos. Nice ar ne? :D parduotuvė. :D

Taaigi, ten pasipotkinom, pašnekėjom ir ėjom į miestą potkintis. :D Nučiuožėm prie bangos - pasipotkinom, prie Kultūros namų pasėdėjom, pažiūrėjom kaip potkinas kitos merginos, ten

išsiskyrėm su Aida ir Gineta, nes Gineta važiavo su šeima švęsti šventę. Po to mes traukėm į aikštę. Nieko gero nebuvo, tad patraukėm pirkti man sąsiuvinių ir aplankalų. Ir vėl atgal movėm į aikštę. Radom muziką, garsią. Dj su gerom dainom. Dar laukėm busiuko, neatvažiavo šiandien. Laabai skausmingai priėmėme šią žinią ir nuėjom į artimiausią prekybos centrą („Cento“) ir nusipirkom po „Coca-Cola“ buteliuką, numalšinom troškulį ir vėl toliau mušėm kojom į muzikos taktą. :D Taip gal kokias porą valandų. Pažiūrėjom kai taškėsi Birutė (nauja Tauragės pažiba. Norėjo padaryti tokį įvaizdį „labaigerainusimanauapiemuzikageraišokuiresužiauriaigalinga“. Bet... Ji yra atsilikusi (protu) na ir suprantate...) ir ėjom pasiimti mano bachūriuką t.y. Astridos šuvą. Pas Astridą dar pasitaškėm mudvi, vėl mano bachūriuką traukė ant laižymosi ir pan. :D

Daugiau nieko įdomaus nevyko, nebent kai nužygiavau pas mutę į darbą ir ji paklausė „Gėrei? Akys tavo žiba labai. Apsinešusi atrodai. Papūsk!“. Aš paraudau iš nuostabos ir neturėjimo ką sakyti. Ir pasigyniau, kad nieko negėriau. Be to labai man skaudėjo galvą ir buvau susmukusi ant kėdės, plius padažytos akys ir jau „sutysę“ plaukai darė savo įvaizdį. O mutė mane dar įtaria. Juk esu jos geroji mergaitė, su draugais taip ŽIAURIAAAAAI dažnai nebūnu ir ji žino mano kalbas. Ir ką į tai pasakyti? :DDD

Va dar kelios potkės iš mūsų šventės. :D:

Čia su Astrida. Va kokia ji yra. :D Aš va čia >>>. Beje mes čia prie bangos.

Čia „Kretoje“. Su Gineta. Aš čia <<<. :D

Čia mano ambrozdėlis. :D „Kreta“.

Čia Mexas mane bučiuoja. Kokia meilė ar ne? :DDDDD

Čia mano bachiūriukas. Gražus jis. Myliu aš jį. Plėšiam meilę. :D

Čia Birutė. Judesį. Toliau ten prie viešbučio mūzika, kolonėlės, žmogus ir pan. :DD