2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis



Nauji metai - senai nauji batai

Na va, po kelių valandų ateis 2010. Ir... Norėčiau gražiai sudėlioti sakinį. Varau tada tiesiai iš galvos - man visiškai nėra jokio jaudulio, net nelabai laukiu fejerverkų, man iš tikrųjų visiškai dzin ar ateis kiti metai, ar liks tie patys ar iš vis grįžtu seni. Aš tik gyvenu tam, kad gyvenčiau. Aš nieko gero nepatiriu, nieko neveikiu. Ištisos dienos mokykloje, o laisvas laikas - kompas. Aš taip ir nugyvensiu visą savo gyvenimą iki tol kol būsiu pilnametė. Che che, nors čia tik šiaip pamąsčiau, nemanau, kad visada tai tęsis. Man dar tik 14 metų, mano vien mečiai draugai per daug ten nesitūsina, su vyresniais dar tiek nesusibendravau. O kas man? Man dar rūpi tik lėlės ir žaislai (čia kaip pavyzdys).
Norėčiau dar pasvaigti apie ką jau seniai galvoju rašyti, bet ne. Tai paliksiu kitiems įrašams.
Naujus žadėjom sutikti pas Astridą, bet jos tėvai niekur neišvarė, tai mums atkrito visas noras švęsti, nes taip kaip norėjom daryti, nebūtų pavykę ;/
Prieš dvyliktą su tėvais jaučiu lėksim prie eglės, nu tipo fejerverkai ir panašiai. Mama telefono iš rankų nepaleidžia, su tėvuku kalba, su draugais kalba. Pas ką vykti, kur būti ir ką veikti.

Taigi ties šituo pranešimu užbaigiu 2009-uosius metus :) Kitas įrašas gyvens 2010-aisiais. Gal šiek tiek kitokiais arba ne. Velniai žino ;? Tik... Sveikinu mylimieji ;*

2009 m. gruodžio 25 d., penktadienis


Šiandien nesiguosiu, neliesiu savo pykčio, nesvaigsiu, o paprasčiausiai pasveikinsiu. Šiandien džiaugtis reikia! Nors... Nejaučiu jokio džiaugsmo :D Ai. SVEIKINUUUUUUUUU! <33333

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Edx - Shy Shy (Extended Vocal Mix).mp3 (rock)

If you follow me

Šiandien nuo 10val. taškausi pagal Taio Cruz - Break Your Heart (Darren Styles club mix), Mozzymann - Never (Radio Edit), dar kartais Kesha prasuku, arba Dj Vitalik Vitamin Ft Lantra - I Love You (Dj Neonilin 2009 Hit Electro Mix). Žodžiu, noriu šokti, noriu dainuoti, noriu kažko įdomaus šiandien! NORIU!

2009-12-22. Karnavalas. Kaip visada 8b neturi jokio pasirodymo, pavaduotoja pyksta ir panašiai. Klasiokai sumąstė per 30min sukurti pasirodymą, tipo sukūrė, bet paskui pareiškė, kad vėl jo nebebus. Ir be reikalo dar Skirmantė bėgo iki namų atnešti CD kur muzika mūsų yra, užtruko 15min, pavargo ir kas iš to? Ech... Verkti norisi.

Keletą fotkių iš karnavalo, bet ir tai ne „karnavalinės“, o šiaip sau tokios. Savam malonumui.

Tėvuks žada telefoną man pirkti. Dovanųųų :D Che che, jis užsienį dabar, tai ant Kalėdų nelabai jį gausiu. Arba iš vis negausiu :D Gražuoliuks tas telefoniuks koks. Bliamba pamačiau ir seile varvinti pradėjau :D Baigiu seilėtis. Visiškai jau...

Čiuožiu aš, vonia manęs laukia, namų tvarkymas laukia, pasitaškymas savam malonumui laukia :D

P.S. Kalėdos sutiksiu su draugais prie kompo. Kaip suprast? Samp'e. Ten gi realus gyvenimas. Kalėdos ir ten. Eglės, papuošimai, fejerverkai. Nu karočia, žmonėtis aš nenoriu, tai sėdėsiu ir Kalėdas švęsiu su kompu ir žmonėmis anapus laido/monitoriais. Jau ir mamai tai pranešiau, sutiko. Kur dings...

Matot koks mano gyvenimas? Net Kalėdas jau sutinku prie/su kompu... Savižudybė kažkokia.

2009 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

Kažkiek sninga, dangus kurį aš mėgstu. Truputis saulės. Kaip ankstų vasaros rytą...
Besišypsantis žmogus šimtą kartų gražesnis.“ - šimtą kartų! Vaikščiosiu išsišiepusi ligi ausų :D

2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Ta daina graži. Užsinešiau. Kalėdas kažkokias man primena. Saulėlydį, kai tas gražus dangus (Samp'e buvau, o ten tas dangus per šitą dainą :D). Kalėdos, saulė... Wtf?

Vilkas sotus, bet avies nebėra

„Aš tikra, kad, kaip visada, sugalvosim, kaip išsisukt, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.“

„Vilkas sotus, bet avies nebėra.“

Apsilankiau kirpykloje. Kirpčiukus padarė ne taip kaip norėjau. Tai po mokyklą vaikščiojau prisidengusi. Na, gal ir ne itin blogai atrodo, bet matyt aš dar pati nepripratau, arba nemoku jų sutvarkyti, arba... biesas žino kas. Į viršų susisekti neina, per trumpi. Stresas.

Duffy - Serious.mp3 šiaip tai nežinau ar ta daina man graži ar ne. Svarbu pamačiau ir pradėjau klausyti. Paskutinis pasiklausymas buvo vakar, o šiandien jau nebe prisimenu kokia jos melodija ir kas iš vis per daina. Bet pamenu tik tai, kad ją klausiau. Ilgai.

2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Prisiglausti...

Pagalvojus, kiek dienų liko iki atostogų apima palaima. Vienodai, kad dar pirmadienį į mokyklą, o antradienį per pamokas nieko neveiksim, trali vali festivali. Ryt į kirpyklą, nors mama dar net neužrašė (tikiuosi bus vietų ;s). Noriu iki antradienio susitvarkyti ševeliūrą. O kitom dienom sakė mama neturės laiko. Pačiai penktadienį pas manikiūristę, pirmadienį pas gydytojus, antradienį aš negalėčiau, nes visi tie atsisveikinimai su klasiokais, tūsiukai“. Ai jo, dar antakius tvarkytis reikia.

Aš tai šąlu. Nubėgau prie mamos, atsiguliau drebėdama, mama pledą paskolino(:D) ir sakė apsikloti. Aš po timpėm, paprastom kojinėm, trumpom rankovėm ir ant viršaus džemperis. Ne itin geras apšiltinimas. Dabar gal ir nėra šalta, bet drebu, kad drebėčiau. Įtempiu nugarą ir sudrebu. Automatiškai.

Ieva (klasiokė (EMO) patyliukais juokiuosi) bachūriuką turi. Ernestą. 9-toką. Ant kurio mes su Astrida antri metai stumiam. Irgi tipo EMO. Ir čia yra ta pagrindinė priežastis. Anais metais per ekskursiją pabazarinom su juo, pasakė, kad jis greičiausiai emo, nors... Na žinot tuos prekyvietinius (čia aš taip vadinu) EMO, pankus, gotus ir pnš? Tie kur primetą tą stiliuką, nors tik porą grandinėlių užsimetę, plaukus kažkaip susilaižę ir juodai rengiasi? (Pridedu: prie šito stiliuko dar merginos sugeba užsimesti smailianoses slides t.y. smailianosiai bateliai. Am... Man tai durnai atrodo. Čia šiaip sau. Neišlaikiau). Na tai va, toks yra Ernestas. Ieva tai pochui tokia, pagauna kaip rengtis, viskas šiaip ok. Grįžtu prie temos: esam užėmusios su Astrida vietą mokykloje. Viešoje vietoje, prie veidrodžių, porą palangių, viena mūsų (che che). Šiaip mes „prinėrėm“ prie Ievos, Ernesto, Ritos ir Skirmos, nes jie ten sėdėdavo. Dabar šešiese kimarinam ten. Šiaip Ernestas nesėdi, Ieva kartais, nes jie dažniausiai plėšo meilę atsistoję. Tfeeek :D
Šiaip čia norėjau kalbėti apie poras, ir Ieva su Ernestu buvo pavyzdys kuris yra šalia manęs, meilę plėšia šalia manęs, aš viską matau, truputį pavydžiu ir džiaugiuos :) Aš kaip Indrė: visur mano akyse poros, visi vaikšto susikibę už rankučių, berniukai mergaitės į kampukus įspaudę kalbasi, o mane tik radiatorius šildo :D Citavau trupučiuką. Taigi taigi, jau antra savaitė sveikinuosi su Edvinu. Tiksliau jis sveikinasi, o aš tik linkčioju. Na, kartais prabylu, bet nespėju sureaguoti, nes jis išlenda šalia manęs visada labai staigiai. Kažkada gera nuotaika buvo, jam anglų, man anglų ir parašiau į telefą „Ka tu? ;DDDDDDD“, tą dieną pabendravom ir vsio. Pati bandžiau jo atsikratyti, pati parašiau, o dabar pykstu, kodėl po to karto kai jis pasiūlė susitikti jis man nerašo. Žinoma, kurgi jis rašys, kai tą kartą kai pateikė pasiūlymą aš jį nesveikai užvarčiau, atsisakiau ir juokiausi iš jo... Ir jis dar savo visai klasėj apie mane papasakojas. Vienas jo klasiokas Rojus, skrebučiu vadinam jį, nes žmogus susvilęs soliariume arba jis iš prigimties toks, veidas pudra išteptas. Keistai atrodo :D Taigi taigi, šitas veikėjas visą laiką mane nužiūrinėja, apie katiniūkus dainuoja, iš sniego apmėto. Šiandien atsidarė langą, nuo palangės sniego paėmė ir mus apmėtė. Labiau į Astridą :D O nuėjom striukes pasiėmusios, ant jų t.y. kur jie sėdėjo (Rojaus, Edvino, dar kelių jo klasiokų) palangės ir rengėmės :D Tie labai keistai žiūrėjo, nes niekada taip drąsiai nesielgėm. Jo jo, o aš dar geros nuotaikos, žvengiau kaip nežinau kas... Šiaip dzin visai, nes visa mokykla jau žino, kad mes žvengikės esam :DD

Žodžiu, stengiuos pati visą laiką aš tą Edviną pamatyti, pati jam akyse pasimaišyti. Ir durna merga... Nebesuprantu savęs.

Dovio (ne to apie kurį pasakoDAVAU) gimtadienis šiandien (sena meilė). 16 suėjo man atrodo. Praėjo mokykloj jis, aš Astridai sakau, kad eisiu apkabinti ir pasveikinti su gimtadieniu, Astrida iš kart už rankos griebė ir sakė ramiai būti, kad taip ir nepadaryčiau :D Nebūčiau ir išdrįsusi iš tikrųjų ;s O jis toks simpatiškas...

Prasidėjo trimestras, o mano pažymiai iš kart 4-9... Bet nejaučiu jokios kaltės sau, nes aš mokiausi, kartojausi. Tik knisaaaa labai, kad aš susiveliu kai jau reikia rašyti. Pagalvoju ne apie tą forumulę, tą minutę vis ką nors pamirštu arba nedarašau... Gauni 3 ir nervinies, nes žinai, kad dėl kelių durnų klaidų tau krito visi balai. Bijau mamai sakyti, bet teks. Pasiimsiu visus lapukus ir pasakosiu kaip kas buvo. Nenoriu vėl būti apkaltina nesimokymu...

Visą savaitę lietuvių kalbos nėra (party) Mokytoja mokykloje, bet nėr pamokų. Lietuvių kalbos mokytoja - mokyklos pavaduotoja. Viena iš pagrindinių, tai žinoma atsirado kažkokių reikalų. o kai lietuvių nėra - namų darbų daug irgi nėra. Chemija, fizika pasiruošėm su Astrida pas ją, grįžau namo ir savivaliauju. Nieko nėr, gera labai :D Susimesiu knygas prieš einant miegoti.

Jei ryt į kirpyklą, į 6 pamoką neisiu (party) Technologijos. Aišku mama dar net nepaskambino, kažin kaip bus. Na, bet tikiuosi :)

*****

Ir tipo visiem taip axujiena, kad ne pochui jei diena virstu naktim, o naktis į dieną.

*****

Pirmasis darbas su Photoshop'u. Paveikslėlis pamokos, darbas pagal pamoką. Džiaugiuosi :)




P.S. Gražus vaizdas lauke. Eglutė papuošta, o šiaip Kalėdų nei truputį nejaučiu. Vakar su šunyte varėm pasivaikščioti, nuėjom iki tiltuko ir grįžom, šalta buvo, bet smagu. Pajaučiau žiemišką orą. Šiandien namo važiuodamos su mama matėm irgi gražų peizažą. Raudonai pilką dangų. Sako, kad labai šaltas oras jei toks dangus, bet jau gražumas :))

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

`ąčęėįšųū90-ž/*-

Labučiuka vakariuka, žmogėnai :)

Visą savaitę buvau užimta kaip nežinau kas. Vien namų darbų krūvos, o kur dar užsilikę darbai iš tų dienų kai sirgau...

Kiekvieną dieną vis sugalvodavau ką čia įrašyti, bet laiko nebūdavo, o dabar iš vis neprisimenu. ;s

Pirmadienį įvarau į šhūlę, iš po rūbinės prie klasės, visi išbalę kažkokie, juokingi. Visą dieną kaip cirke jaučiaus. Nepagalvokit, kad aš iš žmonių šaipausi, bet šiaip... Nuotaika tokia. :D

Tą patį pirmadienį labai „gražiai“ pakalbėjau su rusų mokytoja. Net patys drąsiausi, nagliausi klasiokai vėpsojo išsižioję į mane. Am... Na gal negerai, kad taip šakojausi ir klykiau per visą klasę (gal ir per kitas) ant mokytojos, bet, kad užkniso. Prisikabino iš oro. Tikrai. Sėdžiu ramiai, į ją žiūriu, o ji pradėjo klykti, kad kalbu. Nu jo... Nepagavau kampo krč. Aš ant jos šaukti, ji mano pažymiu knygelės prašyti. Po pamokos atidavė pažymių knygelę, pastabos neįrašė, tipo pasigailėjo.
Ir šiaip ta Valenčienė mane knisa. Vaidina griežtą mokytoją, bet nelabai jai kažkas gaunas. Dar labiau suknisa klasėj tvarką savo „griežtumu“. Daug kas sakė ir pati pastebėjau, kad ji labai mane mėgsta. Šita frazė šiaip sau.
Ir visi mokytojai bando mane gražinti į senas vėžias, kad būčiau vėl ta gerutė, padedančioji, aktyvioji, gerai besimokančioji, malonioji Laurutė. Echem... Nelabai man gaunasi. Gal paauglystė, kai visi taip užknisa, kai nebegali patylėti kai tau kažkas sakoma, nori atsikirsti. Seniau labiau reaguodavau į draugų/klasiokų/pažįstamų sakomus dalykus, o dabar ką jie šneka visiškai dzin, nekreipiu dėmesio. O dabar kai mokytojai arba tėvai skaito moralus, tai negaliu tylėti, bėgu aiškintis ir pnš.

Užteks, nervina mane šita tema. Niekada iki galo jos neišgalvoju, bet ir nenoriu. Susigadinu nuotaiką ir viskas. ;s

Vakar mama į koncertą varė, tai aišku naujų pirkinių buvo pas ją belenkiek. Valandai atvažiavom į Akropolį. Bėgte prabėgom per batų parduotuves, nes šiaip nieko daugiau nereikėjo tuo momentu. Mamai reikėjo, man ne, bet batus nupirko man, o ne sau. Marco Tozzi. Tokie paprasti, smagus, trumpi, kažkiek „susmaukti“, juodi, kelnes susikišti eina. Tokie kasdieninei. :)

Žodžiu, striukės reikia. Mama paltą siūlo, bet vieną turiu, striukes noriu. Nors spintoj žieminis paltas, 3 striukes (ruda, samanų splavos, rožinei violetinė) man reikia dar. Nusibodę viskas. ;/ vėl į Akropolį traukti. ;/// Šūdinai žiauriai.

Mama šaukia vėl dėl kažko, nuotaiką gadina. Rašyti net neina. Fu... Nėr sveikatos. :D

Klasiokams mes su Astrida ryškiai kartais nusibostam savo nesustabdomu žvengimu. Kiekvieną pamoką juokiamės, juokiamės ir juokiamės. Pačios nežinom iš ko, kokia proga... Jau įaugę į kraują tai. Bet aš be juoko mirusi. Nesmagu, negerai.

Rytoj visa diena prie pamokų. Pradedant nuo to, kad reikia padaryti pusę visų dalykų pratybų, ir baigiant tuo, kad DAR reikia išmokti visokius pasakojimus, perrašyti rašinius ir pnš. ;s

http://www.youtube.com/watch?v=mbg7DtCOxoo&feature=related - va taip nuuuu. Pažiūrėkit, miela. :)

Čiau. Reikia eiti, prisiminus ką reikia padaryti atšoka fantazija net vaikščioti...


P.S. Pasipuošėt eglutę? Kalėdinę? Mes dar ne.
<33

2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

<333333333

2009 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Veidai tie patys, prikolai irgi.

Matau, kaip chebra centus traukiasi iš savo kojinių.

Lyg būtų du gyvenimai kitokie,
Vienas – tam, kad reikia, kitas – kokį tu gyventi moki.

Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų.

Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim.

Ponučiai rinkosi eilinius liuks apartamentus,
O mes svajojom tik truputį, tam tikrais momentais.

Žvaigždėm bekrentant, nekristi patys stipriai stengėmės.

Nes naglumu supančioti mes vis dažniau pradėjom kandžioti.

Toliau betone rašom laiškus ir nesvarbu, ar aišku jums.

Žinau, kad pasakysi, jog gyvenimas – cukrus citrinoj.

O man įdomu eit per juoda-balta,
Suprast, ką reiškia šiluma ir drebėt, kai yra šalta.

Savo pasauliuose, kur jiems patiem nebėra vietos.

_____________________________________________

Domas & Karoona - Tas pats per tą patį.mp3


Ir jie šneka taip galingai. Gilintis, gilintis ir dar kartą gilintis į jų žodžių prasmę. Gerai yra. :)
Kalėdų stebukle jau 1 litas! Uraaa! :D

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Pasinešiau ant skustagalvių bx. :D Tie Beat Box'ininkai man tokie gražūs pasidarė. Susmukę, be plaukŲŲŲ. :D Dar taip mikrofonus apspjaudo nesveikai galingai, su garsais. :D

Iš Indrės dar vieną gabaliuką nuknisau. (blush) - Eklips the Beat Box live in Paris at Red Bull BC One 2008/ yea. Pas ją grotuve pats pirmas jis. (inlove)

20:10 per TV3 legendą rodys. Vienas namuose. :D Ech, kiekvienais metais žiūriu ir dar gerai yra. :D Mama nervinas... :D O ką, legenda nuu!



Burtų lazdeles pames dirigentai...

Taip, aš užsistačiau žadintuvą 9-ai valandai, bet neatsikėliau. Atsikėliau kažkur apie 11val. Jei jau dabar net 9 neatsikeliu, tai kas bus kai vėl reikės į mokyklą? :O Naaa, aš dar iki 3val. nakties muzikos klausau. Ir šiąnakt tą patį dariau.

Dievinu netikėtas atostogas. (mm)

Mama sakė, kad gali pratęsti karantiną. (party) Ir vasarą nereikės į mokyklą eiti, nes dabar sustiprins mokymosi programą. (party) Kita vertus... Namų darbų bus begalės, laisvo laiko iš vis mažai...
Jei pratęs dar kokiai savaitei karantiną, tai į mokyklą eiti bus tik kokios 2 savaitės ir žiemos atostogos. Nu jo, mėnesio trukmės atostogas turėti yra gerai.

Will you be by my side for the rest of my life? Will you love me 'til I die? Supermen'as eina. Jau kiek laiko žinau tą dainą, kiek laiko klausau ir ji mane dar žavi. :)

Naktį pagalvojau apie blog'us. Na, ne tiesiogiai apie juos, bet apie tai kas ten „vyksta“. Kitiems žmonėms aš viską perteikiu rašydama, nes kitaip negaliu. Negaliu kalbėti, negaliu čia dainuoti ir pnš. Kilo mintis kažkada sukurti video dienoraštį. :D Che che, kol padaryčiau... Kol sukurčiau... :D

Ai vot reikalas dėl eglės įžiebimo. Mama nenori leisti, dėl gripo epidemijos, ten žmonių minios, gal kas yra užsikrėtę. Dar tamsu... Taip ir nusprendėm su Astrida, kad neisim. Nuvarysim kokią dieną/vakarą ir pažiūrėsim į tą eglę. Jau antri metai kaip nedalyvauju eglės įžiebime. Pasiilgau, bet... Vienais metais nepavyko, šiais metais sušiktos epidemijos visokios.

Kas tu blet Aldona iš Šaulių? :D Už tokius prikolus Vilui dėkoti. :D

Taigi taigi, penktadienio vakariukas šiandien. Su Deima žinom, kad jie mums mieliausi. :D Visa atmosfera, aura ir pnš. yra mūsų! :D

Ech, plaukiu. :)))

2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

Lauke pilnatis. Aš „Kaulus“ žiūriu. Dovis labas parašė, deja neturiu galimybės jam atrašyti, nebent būtų on Skype'j.
Vėl jaučiu šiandien vos ne iki ryto klausysiu muzikos. Lauke žibintai išjungti, nes šviesos pakankamai duos mėnulis.
Ryt 9val. statysiuosi žadintuvą, nes kol išsikrapštysiu iš lovos, kol viską susitvarkysiu, ateis ir 17val.
Telefono galima sakyti kaip ir nėra. Liūdna be jo. Naktimis turėdavau ką veikti bent jau. Astrida neužmiega anksti. O dabar...

Pasakyčiau, kad myliu, bet nėra jėgų. - kokios mergaitės išmintis? Ištraukiau iš ne seno įvykio. Iš galvos. Ir šiaip pamąsčiau. Žiūriu, kad aš pradėjau mąstyti. Ne taip kaip seniau, bet taip, kad tai duotų prasmės. Galiu daryti išvadas. :)))

Saldukų zuikučiai. ;*
Myliu, bučiuoju ir iki

Boni ir Klaidas, Aldona ir Vaidas :D

Visą dieną sėdžiu, muzikos klausau. Ir tą pačią visą dieną eina trys dainos: Wolframa Basteta feat Shumas - Boni ir Klaidas | Anya Marina - Whatever you like | Timati - Ne Shodi S Uma |

Indrė užkrės mane pasinešimu ant LT repo. :D Jau įsivažiuoju aš į tą rimtą, suprantu apie ką ten dainuojama/kalbama.

Rytoj 17val. į eglė įžiebimą. Na, bent jau žadu. Gal spėsiu dar į kirpyklą nuvaryti, jei mama užrašys...
Sąskaitos galiojimo laikas baigėsi. Šeštadienį pranešė, kad jau reikėtų pasipildyti, šiandien iš vis esu sėdusi... Nebeklapsinsiu telefonu šiąnakt. Būčiau mamai skambinusi, kad nupirktų papildymą, bet iš ko skambinti? Žodžiu. Rytojui reikalų begalė šiaip, o su mama dar nieko nesuderinau.

Dar keliom dainom užpildžiau mp3.

Einu/ savais keliais. Nešioja mane kažkas, kažkaip šiandien. Feek
Va, mp3 pasipildė dar viena daina: Wolframa Basteta feat Shumas - Boni ir Klaidas.mp3

Kabinaaaa, kabinaa. :D

[11:26:05] Indriuks.: kaip daina?;D
[11:26:29] Laura: dabar klausau. Kabina ;DD
[11:26:36] Indriuks.: atsakau ;DD
[11:26:44] Indriuks.: kažkuo kabin, gal ta pana ;DD

Ateik naktie, užpūsk žvakes

Vakar iki 3val. nakties klausiausi muzikos. Su ausinėmis. Lovoje. Būčiau užmigusi jau prieš vidurnaktį, bet kaip niekada kalbėjau su Indre. :O Aš nežinojau, kad ji tokia prikolistė. Toks mieeeelas aparatas. :D Ech, teisybė, kol nepabendrauji su žmogumi tol nieko negali sakyti.
Ir dainą gavau. Indrė, sakė, kad ji galbūt atsiras toje lentynoje prie Supermen'o ir panašiai. Nu jooo, vakar jaučiu visą valandą naktį ją vieną klausiau/ dabar irgi sėdžiu, rašau ir ji groja. (mm) Tiksliai galiu pasakyti, kad ji ten ir atsiranda. Toje „lentynoje“.

Išdėstysiu čia savo mp3 turinį. Vakar pašalinau iš jo Migloko dainas, senai atrastas bumčikines dainas. Ten liko mažiau už mažai dainų... Bet kai kitų nesinori klausyti, tingi ieškoti, man ir užtenka ir šitų perlų. ;)

__________________________________________________________

Alesha Dixon – Let'S Get Excited.mp3

Alesha Dixon - The Boy Does Nothing.mp3

Anya Marina - Whatever You Like.mp3

Arash-Pure Love (Feat Helena).mp3

Armin Van Buuren - In And Out Of Love (Feat Sharon Den Adel).mp3

Booty Luv - Say It.mp3

Britney Spears - 3.mp3

Brown Boy - Superman.mp3

Cascada - Evacuate The Dancefloor.mp3

Dj Sair3X - Electro House.mp3

Dj Vitalik Vitamin Ft Lantra - I Love You (Dj Neonilin 2009 Hit Electro Mix).mp3

Ed Strazdas - Laikas.mp3

Fedde Le Grand Ft Mitch Crown - Let Me Be Real.mp3

Gabrielle - I Can Fly.mp3

Indraja - Svetima.mp3

Jason Derulo - Watcha Say (Prod By J R Rotem) (2Oo9).mp3

Katerine - Ayo Technology.mp3

Kesha - Tik-Tok.mp3

Legato - Ji Mano Vip(Ft Vaidas) Pauliokas.mp3

Leon Somov & Jazzu - Journey.mp3

Leon Somov And Jazzu - Tik Pasilik Radio Edit.mp3

Leon Somov Feat Jazzu And Darius Zickus - Song About Love.mp3

Marius Nedelcu & Giulia - Rain.mp3

Marlyn Manson - You Spin Me Right Round.mp3

Matt Pakora Feat Verse - They Talk Shit About Me.mp3

Matt Pokora - Through The Eyes.mp3

Medina - You And I.mp3

Noha - Dive In Your Life.mp3

Rihanna Feat The Dream - Hatin On The Club 2009.mp3

Skyla - Ayo Technology.mp3

Šokoledas - Mano Angelas.mp3

Šokoledas - Pamestos.mp3

The Saturdays - Work.mp3

Timati - Ne Shodi S Uma.mp3 (Indrė verkė, o man kaupėsi ašaros. Gal dėl to, kad kai klausau šią dainą aš galvoju. Apie viską)

Винтаж - Eva (Dj Kirill Clash Official Radio Remix).mp3
__________________________________________________________


Visas klausiau, labiausiai mėgstamas paryškinau. Nežinau, nei kam, nei kokiu reikalu čia jas paminėjau, bet... Taip rašo galvoj. :D











Che che. Negerai. ;s Negaliu prisirišti prie žmonių, nenoriu. Bet, kai taip atsitinka, supranti, kad yra gera. Bent tol kol su žmogumi sutari, kol bendrauji. Bent tose akimirkose jaustis gerai, o kas bus vėliau, tai jau bus. Nieko nepakeisim. ;)

Va beje užvakar buvo nesveikai blogai. Diena tokia pofik visai, o vakaras, naktis... Pirmą kartą gyvenime taip blogai jaučiausi. Eilinis pyktis su mama, pyktis su Doviu... Su mama nekalbėjau tada gal jau kokį mėnesį, na, gal ir kalbėjom kažkiek, naminiais reikalais, bet šiaip tai pykomės ilgai. Ir galiausiai mama vėl pradėjo... Nežinau kas man, paauglystė, išsekimas ar kas, bet puoliau prieš mamą. Žodžiais. Kad ir žinojau kokia ji griežta, kas man bus, aš šakojausi. Dėjau viską kas ant širdies. Manau, mama suprato, kad viskas labai rimtai ir nekibo man aiškinti savo įsitikinimų, bet kalbėjo apie tai apie ką kalbėjo seniau. Žodžiu, apsiverkiau. Mama irgi vos ne ašarose. Nuėjau į kambarį, rašau žinutė Doviui (kurią pirmą turėjau pradėti rašyti. Nusileidau aš, ne jis... Siaubas), guliu. Ir mama ateina, iš pradžių stovėjo tarpduryje, o man vėl viską prisiminus - ašaros... Mama šalia atsisėdo, apsikabinom, aš apsiverkiau, mama jau beveik taip pat... Pasišnekėjom ramiai, apie viską... Išsiskirstėm, mama paliko mano kambarį, o aš toliau gulėjau ir verkiau. Stpdv ašarų sustabdyti nėjo... Dar kaip tik tuo metu susirašinėjau su Doviu, Tomu, Astrida. Doviui iš kart viską išdėjau, nes žinau, kad jis supras ir dar patarimą numes. Ech, geras jis. Tomas paklausė ką veikiu, atsakiau, kad guliu ir žliumbiu. Galėjau nei nesakyti, nes iš kart lysti į akis pradėjo, kas atsitiko, kaip atsitiko, kas, kur, kame... Nesakiau nieko, o jis nusprendė KADA NORS paskambinti ir pakalbėti. Tas KADA NORS sakė greitai... Nedepresuoju.
Žodžiu, ryte atsikėliau kaip varlė/daržovė. Akys didelės nuo verkimo, pati tampaus į visas puses. Atsigavau, viska ok. Tik žinau, kad reikia tvarkyti gyvenimą, nes ten viskas sušikta. Ir niekas nesušiko, o pati SUSIŠIKAU. Su mama viskas ok, gražiai gyvenam. ;)


Timati užstatyta, kad ištisai grotų. Bliaaaamba, gera kaip. (mm)(mm)(mm)(mm)(mm)

Pavadinimas ir Žvagulio dainos kilęs. Šiaip, parėjo į galvą.


2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Yeah

07:44... Negi visi šiandien nusiteikę mane žadinti? Tėtis vakar sakė, kad mane pažadins 07val., kad nemiegočiau iki 14val. Matyt ne vien jam pasisekė tai padaryti. Pats ryte įsiveržė į mano kambarį, įsijungė kompą ir ėjo dokumentus spausdinti kažkokius. O varge... Garsai nežmoniškai garsūs, baisūs ausims. Šaukti pradėjau ant jo, pagalvėm ausis užsidengiau ir vėl dėjau į dūdą, bet neilgai, nes ir mama barškėti pradėjo. Išvažiuojant jiems šuo pradėjo pusryčiauti. Žodžiu, taip viskas gavosi, kad aš jau čia... Astridai į žinutę atrašiau, kurią vakar pamačiau kai parėjo, bet tingėjau lipti iš lovos ir eiti prie telefono, nes krovėsi jis.

„Šiandien visi nusiteikę mane žaidinti. Aš jau gyva. Miegosiu pietų.“.

Sausi pusryčiai, arbata, Anya Marina. Va.

Prie kompo nežinau ką veiksiu, nėr žmonių, nėr veiksmo. Televizorius vpš nedomina. Miego nenoriu. Ką man daryti? Roletai tik pas mane kambarį užtraukti, po kitur bijau vaikščioti. :D Tamsu, šviesos reikia.

Ai, vis dėl to manau sugalvosiu ką veikti. Taigi turiu galvą. :D

Stacks on deck
Patrone on ice
And we can pop bottles all night
Baby you can have whatever you like
I said you can have whatever you like
Yeah
Late night sex so wet nd' so tight
I'll gas up the jet for you tonight
Baby you can go where ever you like
I said you can go where ever you like
Yeah

P.S. Sveikinu su žiema! Gruodžio 1d.! Prisiminiau ką tik. (blush)
Dovis: belekaip tavęs pasiilgau, tik miegojau visą dieną ir dabar jau eisiu tuoj. ;*
Aš: o. Ok.
Dovis: sergu...
Aš: užjaučiu.
Dovis: mhm, dėkui. Man įdomu kada nors parašysi man prieš man tau parašant, jaučiu ne. Tai man tokia nuomonė susidaro, kad tik aš noriu su tavim bendraut.
Aš: dar pašūkauk.... Nea, tik man patinka kai MAN parašo, o ne kai aš turiu rašyti. Patikėk, aš jau tiek bernam pirma prirašiusi esu, kad net bloga daros. Nori - nerašyk. ;}
Dovis: o man patinka kai kartais ir mane prisimena, bet tai pofik. Jei trukdau tai nerašysiu.
Aš: aš tave kartais prisimenu, bet nereiškia, kad tau turiu rašyti...Tu pastebėjau vis prikiši trukdymą, nors net nežinai ką veikiu. Banalu tai žinok. Manęs tai negąsdina. ;}

Ir tada matyt jis smigo. Kartais rašiau specialiai, paerzinimui. Sugadina tokie nuotaiką. Vos ne prašo, kad aš rašyčiau. Pff... Sunku ar kas? :@

Neturiu žodžių.

2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

(music)

Iš Dovio gavau dainą: Ed Strazdas - Laikas (Orginal Mix).mp3

Che che, apsireiškė jis pirmas. Ir nebanaliai, su daina. :D

Klausau <3

Grąžinkit optimizmą į mano organizmą!

Labučiuka vakariuka :D

Astridos, pabrėžiu ASTRIDOS Tomas rašo man. Į telefoną. Vakar rašė, šiandien rašo. Nei neatrašau. Bando rasti bendrą kalbą, pavyksta, bet... Aš negaliu su juo bendrauti kai su juo bendrauja Astrida. Ir dar KAIP! Na, draugystės instinktai. ;P


Reikėtų atsikratyti įpročio mažiau pažįstamiems žmonėms, sakant labanaktis padėti bučinuką. Aš be jokių meilės ar simpatijos išraiškų tai darau. Tiesiog įprotis. Atrodo visai dzin, kam tai rūpi, bet pastebėjau, kad kai kuriems žmonėms tai DAAAAAUG reiškia. Ech, man gaila jūsų, bet pačiai reikia tvarkytis, nes paskui nėra malonumo dar pusvalandį aiškinti iš kur atsirado žvaigždutė po kabliataškio...


Dovis pievauja kažkur. Vakar gavau žinutę: „Labas. Dovanok, kad neparašiau. Bet turbūt manęs nei neprisiminei.“. Am... Pamačiau aš tą žinutę po poros valandų kai ją parašė, paskui dar tą porą valandų į ją neatrašiau ir galiausiai suvėliau „Oj srr, nemačiau, kad parašei. ;s Labas beje.“. Jis mane myli, jam trenkia per širdį tokie išsireiškimai. Nors tai atsiperka už viską ką jam padarau: išklausau jį, kai ji pasakoja apie savo gyvenimą, kas jam nepatinka arba papraščiausiai blogai jaučiasi, pakeliu jam nuotaiką, nes šiaip vaikinas nusivylęs gyvenimu, pakalbu su juo, nes jam smagu išgirsti mano balsą. Ir manau jis pats turėtų suprasti, kad man jis rūpi. Juk draugas. Per tokį trumpą laiką supratau, kad jis mano draugas. Ir ne bet koks, o tikras. Aš net jam galiu apie viską išsipasakoti ir nejausti jokio grūzo.
Šiandien net neparašė... Jei jau ką pati parašysiu, žinau koks jis. Jis jautrus, jam viskas atrodo kitaip nei yra arba jis nelabai supranta ARBA iš vis tik apsimeta. Kaip bus taip. ;}


Turiu likusią TIK savaitę laisvo laiko, miegojimo iki 14val., sėdėjimo iki 2val. nakties prie knygos arba kompo. Pasibaigs karantinas... Die, beleką atiduočiau, kad tik pratestų jį. Nenoriu mokyklos, nenoriu matyti klasiokų, nenoriu matyti mokytojų, nieko nenoriu kas susiję su mokykla. NIEKO! Mane ji erzina, sukelia blogą nuotaiką. Kad ir kaip ten kartais būna linksma, tai neatsiperka su mano nenorėjimu ten būti.


Anya Marina - Whatever you like. Dar vienas perliukas. ;P Klausau, klausau, klausau. Tiesiog gera. ;}}}}


„Aš tau parodysiu, kad tu esi dulkė...“. Išgirdau, patiko.


Grąžinkit optimizmą į mano organizmą! Timohi ar kaip ten jie. :D Du broliai interjero dizainerei. Pasikrauni energijos nuo tokių. :D

Veeeeeeeeee: http://tadas.rafes.lt/mp3/thankyou.swf Čia tai gerulis. :D Išklausiau iki 1000 su viršum, nes iki 1 milijono iškęsti sunku. :D



Rasit užslėptą mintį. Cha cha cha

Būkit mandrūs ir raskit. :)))))))))))))))))))))))))))))))))))

Šifruokit, rašykit kas netingit.

/cgang

Guli telefonas, kartais išmetantis kokio ŽMOGAUS parašytą žinutę. Ant vieno pykstu, su kitu gražiai kalbu. Braižau kiekvieną po ranka pasitaikiusį daiktą. Penalas jau nurašinėtas, stalinė lempa pieštuko nurašyta. Kompas valosi, o aš rašau. Ne kur kitur, o į sąsiuvinį. Žinau, kad šiandien arba rytoj visa tai, tiesiu taikymu įmesiu į blog'ą. Ech, nei nežinau kokia tema, kokia proga rašau. Tiesiog neturiu ką veikti arba šiaip užėjo noras kažką rašyti, ranka.

Tomas: ką veiki?
Aš: rašau.
Tomas: ką rašai?
Aš: am... Dienoraštį.
Tomas: gerai rašyti dienoraštį. ;)

Blm, nerašau aš jo, bet nėjo kitaip pavadinti. (devil) Žodžiu, visi jau miega, o aš varau minčių ieškoti. Kur nors. ;3

2009-11-30

Laikykit durna, kvaila, nutrenkta, nudaužta, beprote, bet aš būnu čia. Einamemiegoti.blogspot.com. Nesiaiškinu, panašiai kaip ir neprisistačiau ateidama pirmą kartą čia.
Myliu ŠITĄ kampą, myliu viską kas jame yra. Taip geriau man, lengviau.

Su protu viskas lyg ir gerai. ;P

2009 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

Įdėmiai:

Turiu kažką papasakoti. Nežinau nuo ko pradėti. Žinot, man nepatinka kai mano blog'ą skaito Astrida. Ji viską apie mane žino. Norėčiau išdėti viską taip kaip yra, bet negaliu, nes žinau, kad ji perskaitys ir mums būnant kartu aš nebūsiu tokia kokia reikia. Aš jai ką nors pasakojant paneigiu kai kuriuos dalykus, o norėčiau išsireikšti kitaip, bet žinau, kad negaliu, nes ji paskaitys ir vėl viskas iš naujo... Dabar prisikaupė visokių reikalų, jausmų. Noriu išsitaškyti, bet bet bet.
Astrida, nepyk, bet žinok yra geriau kai blog'ą skaito manęs nepažįstantys žmonės. Viskas kitaip. Na, tegul ir pažįsta, bet ne taip kaip mes bendraujam. Gi geriausios draugės.
Tad aš išeinu į kitą blogger'į. Kitu email'u, kita pravarde. Nerašiau nieko tokio, iš ko galėtų mane kas nors atpažinti. Pranešiu Indrei naujai adresą, nes žinau, kad ir ji kartais užklysta čia ir galbūt užklys ir ten. Kiti sekėjai kurie skaitot: bandysiu pranešti jums, jei ne parašykit man ir atsiųsiu naują adresą. Jei neitų susisiekti per čia, duodu Skype: laurutip .

Mane nervina tokie aiškinimai. :D Nemoku nieko normaliai susakyti. Gal suprasit. Aš bent to tikiuosi.

Astridai manau gerai irgi bus, nes jai iš tikrųjų visai px ką rašau, svarbu paskaito. Ir šiaip visus dalykus žinai, tad be nervų. ;)

Lauksiu aš jūsų!!! Einu ir šnekuu. :D


P.S. Indre jei seksi, sek anonimiškai, nes Astridos pirmas žingsnis bus į tavo blog'ą ir tavo sekamus tinklaraščius. :D

P.P.S. Ir aš visus anonimiškai seksiu. :DDD Sunku labai. :D

2009 m. spalio 30 d., penktadienis

In step with none

Radau dainą!!! Bet tokią nuostabią! Vajėėė... Negaliu atsiklausyti. Ten, ten, ten... Neturiu žodžių. Pasinešiau. Billy Preston & Syreeta Wright - With your I'm born again ... Paklausykit bent. Ai ai ai...

Taaaigi. Vėlinas tuoj. Nesmagu. Į mokyklą. Velniškai tragiškai nesmagu. Žodžiu. Džiaugtis paskutinėmis atostogų dienomis ir vėl į konclagerį.

„Come bring me your softness“...

O šiaip dabar valgau aš. Sėdžiu. Bėgioju. Susitikinėju. Bendrauju. Naa taip. O ką daugiau veiksi? Tėvams į darbus, niekur nenuvyksi. Nebent savaitgalį į Akropolį kokį. (puke)... Iš vis. :D

Die, mane ta daina nešioja.

Ryte atsibudau 8.26 ir taip smagiai saulytė švietė. Gražus rytas. Ir šiaip gražiai gyvenu: lova nepaklota, pati su naktiniais, šukuosena velniška, smilkalai dega, sąsiuvinis atverstas, šuo nevestas lauku. Smagu, ne? :D

Tai va, paklausykit tą dainą. Prašauuuuu!
Che che, iki katiniūkai. :P

2009 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

Bus OK?

Ooo taip žmonės! Rytoj prasideda atostogos. Nesvarbu, kad į mokyklą, svarbu, kad pamokos sutrumpintos, namų darbų neužduoda ir šiaip ta NUOTAIKA. Reikės naujintis per atostogas.
Nežinau ši savaitė, tai tokia kraupi... Jaučiuosi kaip daržovė. Miego trūksta, juodi džinsai išmesti skalbti, o jie man prie visko ir be jų aš žlugusi. Spintoj sąvartynas kažkoks. Siaubas pirmą kartą aš taip. Ką ėmiau tą mečiau. Ir viskas dėl savijautos...
Lietuvių mokytoja pastebėjo, kad šiais metais nusimokiau. Ir net labai! Aha pastebėjau ir aš tą. Spėkit, kad man trukdo? Aš tai žinau, kompas. Samp'as. Kaip užkrėsta... Reikės susiimti, nes kitaip man batai/guminiai/kaliošai/žieminiai.

Astrida persikėlė į lietuviškąjį Blog'ą. Aš pagalvojau, kad ir man reikėtų kraustytis, bet gailą šį kampą palikti. Pripratau, prisirišau. Sugalvosiu/naktim taip ar taip neturiu ką veikti. :D

„Tu Aistės paklausk, tau Aistė atsakys, tik ji mano drauge atsakyyys.“ TV Antis. Katik išgirdau. :D Pasinešiau.

Taaaigi, nier gerai man gyvenimukį dabar. Šiuo metu. Gal po atostogų jau būsiu atsigavusi ir viskas bus OK. Die, gerai būtų...

Aš čia be ilgų šnekų iki sakau. Myliu, bučiuoju ir iki. ;*


2009 m. spalio 19 d., pirmadienis

Too much. Too late...

Yra blogai kai einam per mokyklą ir sužinom vis naujų porelių. Ima juokas kai mes aštuntokės be bernų, o šeštokės jau trali vali fesitvali... Iš tikrųjų Astrida jau depresuoja dėl to ir amžinas jos klausimas „Taigi ji už mane baisesnė ir tokį bachūrą turi.“. Nu joo, ne visiems taip sekasi. Astrida nenusimink, gal tam bernui TOS merginos gražios. O aš va laikaus dar. Nier minčių apie bernus. Tik kartais gal... :D
Klasiokam morčius. Ir apskritai bernam morčius. Visiem. Klasiokai tai kur beeitum pribėga ir apsikabina, įspaudžia į suolus ir nepaleidžia, eini pro juos į save įsitempia ir panašiai. Siaubiaks. Rimtai. Mušiu.

Vienu žodžiu. Kažkokios nelaimės. :D

Vakar apie 00.00 užmigau ir kėliausi nesveikų NESVEIKIAUSIAI sunkiai. Per 7 pamoką (rusų) miegojau ant penalinės. Porą kartų rimtai užsnūdau. Astrida pažadino, antrą kartą pati pabudau. :D prižadėjau Astridai šiandien pamokas paruošusi eiti miegoti, bet ji nepatikėjo ir įtikino, kad taip nebus. Taip taip, taip ir nebuvo. :D

Vaaa, reikia mirtinai batų. Mama sakė laukti išvykimo į Klaipėdą arba savam mieste prasinešim pro normaliąsias parduotuves. Iškęsiu. Nuotaika yra, nes atostogos po kelių dienų. Jė!

Taigi taigi, traukiu pasimokinti dar biškučiuką ir mąstysim ką veikti. :D

P.S. Per dvi savaites prie savęs pridėjau 5kg. Normalu ar ne kai tiek kemšu? Viską kas tik pasitaiko po ranka.


Iki, brangieji. ;))

2009 m. spalio 18 d., sekmadienis

I saw You holding My heart

Ooo taip mielieji. Aš vėl giliai snūdusi buvau. Man nebuvo jokio noro maigyti klaviatūrą. Ir spėkit kas pakeitė mano norus?..
5 dienas sėdėjau be kompo. Padarė "sugedau". Jo, galvojau išprotėsiu be jo. Bet... Ištvėriau. Ir gan sėkmingai. Šiaip aš jau pati jaučiu, kad esu priklausoma nuo kompo. Telefoną atimtų dar ištverčiau, bet šitą aparatą. Tas 5 dienas pratempiau miegodama. Tą jaučiu daryčiau ir tuo atveju. Bet whatever. Be šitokių minčių, nes paskui dar ims taip ir ATSITIKS.

Savaitgalis buvo švankiai nešvankus. :D Aš nemanau, kad kas supras šitokį išsireiškimą. 2 dienos su puse kartu su Astrida, be jokių pertraukų yra nesveikos. Pradedant 6 pakiais traškių per dieną ir baigiant nesveikais nusižvengimais ir pokalbiai per Skype yra tikrai NESVEIKOS. Žmonės turėjo laikyti durnom bobom, bet kaip iš tikrųjų nelabai kas ir žino.

Jūs įsivaizduojat, kad už 5 dienų prasidės atostogos? Rudens? Savaitė. Visa. Laisva. Miegas, miegas, miegas ir kompas. Dar gal sulauksiu Astrės in my home. Būtų gerai. Labai. Pratęstumėme šį savaitgalį. Juk nieko dorai nepabaigėm.

Taip, šitokios mintys mane džiugina. Bet kai dar dabar reikės eiti skaityti skaitinius ir kalti biologiją nuotaika dingsta. Iki trimestro galo perskaityti „Baltaragio malūną“... Ech, kaip nors.

P.S. Gavom klasės nuotrauką. :DDDDDDDDDDDDDDDDDDD naaaa. Aš be žodžių. Atrodau kaip išlipusi iš aliejaus. Visi tokie trenkti atrodo. :D O jei rimčiau, tai šiais metais mus potkino kitas fotografas ir nuotraukas perdirbo kitas fotografas. Senieji labiau patiko. Bent jau mokėjo viską gražiai sutvarkyti. Šitas puse klasiokų galvų yra apkirpęs. Nerodysiu niekam tos nuotraukos, nes pagalvos, kad klasėj vien invalidai kažkokie.

Tai mielieji, sėkmės jums. Aš traukiu paskaityti. Geros savaitės. Apsireikšiu gal dar kartą. ;))

2009 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Ieškau savam kampui t.y. blog'ui naujo skino. Na toookio, kuris priliptų prie manęs. Užsidedu kartais nesąmonę ir vėl grįžtu į seną. Vėl gerai. O dabar reikia rinktis pagal savo norus. Ir niekur nerasta. Daah.

A big, strange world

Ruduo. Penktadienį dar važiuodama mašina ir žvalgydamasi pro mašinos langus nepastebėjau geltonų medžių, krentančių lapų ir rudeniškos auros ant medžių. Sekmadienį jau visa tai pastebėjau. Šiandien tuo labiau. Ypatingai sėdėdama pamokoje, mokyklos 3 aukšte prie lango ir matydama medžių viršūnes. Geltonas, pusiau žalias, raudonas ir rudas. Tą lietų. Šaltą ir nemalonų vėją. Jau reikia tikrai įsisukti į rudenį. Ištraukti šiltesnius apdarus, šalikus ir batus.
Vakarais gera užsidegti kvepiančią žvakę, užsileisti Supermen'ą, Pure love ir pan. ir gerti kapuciną. Bent tada gali normaliai atsipalaiduoti. Ir šiaip labai laukiu rudens, žiemos atostogų, kada galėsiu atsiplėšti nuo mokyklos. Jos reikalų. Negi jau 8 mokslo metų pradžioje mane knisa mokykla? Kas dėsis vėliau. Bėgsiu? Nesimokinsiu? Velniai žino...

Piešiu dailei kažkokį gyvūną. Kažkokiam konkursui. Nupiešiau kupranugarį. Užneša į nėščią. Nemoku aš piešti, susvaigstu kažką lape ir laimingai...
Geografijos kitos pamokos nelaukiu. Išmokti Europos valstybių pavadinimus jų sostines ir kontūrus. Mokytoja sakė mokintis prieš mėnesį. Ooo taip batukai man bus. Apsimesiu, kad susirgau ir mokinsiuosi tą dieną namie. Bus skaudžiai man... Bet, kaip nors, ne?

Mūsų geriausią Samp'o LRG servą Dosina pavyduoliai. Die, tegul jis atsigauna, nebus be jo ką veikti.

Daah, užsiknisimas su tokiu oru, tokiais mokslais, tokiais visais ne į tą gvardiją žmonėmis ir velniai žino kuo dar. Net nemoku apsakyti kaip yra nesmagei smagu man. Ne tas oras, bet ta nuotaika. Aiii... Pučiu iš čia.

Iki. ;*

2009 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

Let's fly away...

Penktadienis. Gera diena, bet šiaip labiausiai mėgstu penktadienio vakarus. Nak nak nak, jie man patinka. ;)
Mokykloje šventė kažkokia. Kiek mačiau tai ten kalbų diena ar kas. Multimedija, muzika ir geresne nuotaika mokykloje.
Fotografavomės. Fotografas kažkoks čiut čiut trenktas. :D Kol klasės nuotrauką padarė išvadino mane gražute, kad negali atsižiūrėti, marčia ir pan. :D Ir klasės nuotraukos foną liepė išrinkti. Klasiokų apklausą apie mane padarė. Susinervinau. Nebesifotografuosiu mokyklose. :D

Kažkokios nesąmonės, nieko nevyksta, nieko nesugalvoju, nieko neveikiu... Čia parašyti norisi, bet nėra ką. Negi aptemdė protelį man. Kai vėl gausiu įkvėpimą brūkštelėsiu čia. :D ;))
Iki. ;*

2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Oo taip žinoma. Sena teorija. Visada pamirštu pasakyti pusę dalykų kuriuos norėjau pasakyti.
Ai, velniop...

Take me to the movies

Dah... Miegu mokykloje. Kuo anksčiau nueinu miegoti, tuo blogiau keliuosi. O dabar kaip tyčia mane į lovytę patraukia 21.30h. Nejaugi nesmagu? ;/
Šiandien su Astrida pabėgom iš technologių. Paskutinė pamoka, o aš dar medžiagos pamokai buvau pamiršusi pasiimti. Vienu žodžiu, blogai padaryta, bet jau viskas. Patepiau...
Pagaliau rytoj penktadienis! Aš tos dienos laukiu visą savaitę. Dzin, kad nieko neveiksiu, bet bent jau ilgam užsisėdėsiu prie kompo ir galėsiu atsipūtusi ilsėtis. :D
Niekaip neatsiplėšiu nuo Supermen'o, journey, tuštuma (čia dainos, žmonės).
Mokykloj vis užmatau gražių berniukų. Iš kur jie tokie... Vienas devintokas kurio vardo nežinau, bet žinau, kad naujas mūsų šhūlėj. Eikit sau. Malonumas vien pažiūrėjus į jį. :D Dovydas senas veidas, bet tas pats gražumas. Šypsena nesveikai graži. Einu pro jį ir atjungia kojas. Aah, mano sena meilė. :D

Jeeetau, kaip su šunimi susipykau. Rankas apkandžiojo. Susinervinau. :D

Šiandien normaliai palijo. Visą dieną atidarytą langą laikau. Skaniai kvepia. Rudeniu tokiu. ;))

Ir šiaip šiandien 04.00h atsibudau. Aš galvojau, kad jau reikia keltis. Pasirodo ne. Ir šiaip po valandos atsibudau ir dar porą laukiau kol suskambės žadintuvas. Aah, daug miegojau atseit. Ir šiaip važiuodama namo užsnūdau mašinoj ir miegojau tol kol mutė vėl traukė atgal į darbą. :D

Taigi taigi, likusią šios dienos dalį jaučiu sėdėsiu Samp'e. Arba šiaip ką veiksiu. Susimąstysiu. ;)


Iki mielieji! :)*

2009 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

Things not remembered

Aš esu labai labai labai labai ant savęs supykusi! Jūs bent skaičiavot kiek laiko čia manęs nerasta? Aš neskaičiavau, bet jaučiu, kad ne mažai...
Tokia mano antra dienelės pusė: grįžtu iš mokyklos, pasiruošiu pamokas ir einu palošti Samp'ą. Tas žaidimas tai laiko užima daug. Oj daaaug. Turbūt dėl to, kad turiu ką veikti čia nebeturėjau noro rašyti. Arba šiaip esu labai pavargusi ir nenoriu nieko kito kaip miegoti... Bet iš tiesų per tas dienas (ar savaites, net nebežinau) nieko nenutiko. Tas pats per tą patį. Būčiau rašiusi dažniau, būčiau papasakojusi visas smulkmenas. O dabar? Dabar paprasčiausiai tai būtų neįdomu.
Taigi mielieji, aš pasistengsiu rasti laiko ir įdėti dalelę savęs į šį kampelį. Man po to visada pasidaro geriau. Kad ir dabar. Kad ir kiek čia nedaug papasakota aš jaučiuosi atleidusi sau, žinau, kad GAL kažkas tai paskaitys ir atleis man. ;)

Ir šiaip visus sveikinu su tikru rudeniu. Kuris jau laaaabai panašėja į tą patį tikriausią rudenį. Smagu visai, tik, kad vėjas pučia, šalta. Ai, gera ir taip. Gražu. ;)

P.S. Kiek daug neskaitytų pranešimų mano sekamuosiuose blog'uose. Vajė. Turėsiu ką veikti. :)

Bye. ;*

2009 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Autumn is here. In my room

Taip, aš jį jau jaučiu. Krentančius lapus, rudenišką lietų, balas ir mėgstamą knygą. ;)

2009 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis

No pain, no again

Klausau Mr. Hudson ft. Kanye West - Supernova.mp3 ir gerai jaučiuosi. Tik dabar man ši daina užvaldė širdį.

Get it right, get it right...



P.S. Klipo poveikis geresnis.
Visada taip būna.

If you can afford me

Atsikėliau kaip ir įprastai 10val. ryto. Aš ankščiau atsikeliu tik visada iki 10val. vartaus. :D Mutė jau svetainėj tvarkos ir šaukia kaip jai reikia naujų grindų, naujo stalo ir baldų. Nusipiešti, ne? :D
Paskui prasidėjo didysis šaukimas kaip aš nesitvarkau savo kambario, kiek pas mane dulkių ir panašiai. Šiaip aš tvarkaus, bet tik vidurį, kartais ir visus kampus, bet ji randa prie ko prisikabinti ir viskas. Nieko nebe padarysi. Na taip, fatis sakė eiti žolę pjauti. Puse mūsų namų ploto žolės nupjoviau, puse ne. Pasiteisinau, kad žolė šlapia ir atseit man jau skauda rankas. Kad žolė šlapia tai faktas, bet man nieko neskaudėjo. Man paprasčiausiai sloga spaudžia galvą ir aš nenoriu nieko daryti. Užmigau su 4 tvirtom servetėlėm ir visos per naktį buvo sunaudotos. Gerklę skauda belekaip. Naktį kai atsibudau tai galvojau, kad padvėsiu. Žiauriai nesmagu miegoti, kvėpuoti, galvoti su tokia savijauta...

Ai taip vakar šnekėjomės per Skype su vos ne visais ten prisijungusiais žmonėmis. Pradedant nuo Astridos, Deivio K. ir baigiant kitais ne mūsų linijos žmonėmis. Vieni neturi mikrofono, kitiems neveikia. Pusė klausėsi pusė kalbėjo... Kol galiausiai grįžo Astrės tėvai ir niekas nebekalbėjo. Nuėjau miegoti kažkur po dvylikos. Mutė pradėjo klykti „Junk lauk kompą!!!“. Žinokit kokia yra nesąmonė gyventi dideliame nuosavame name, su trejetu kambarių pirmame aukšte, turėti savo kambarį ir negalėti ten būti iki ryto su įjungta šviesa, nes mutė miega svetainėje, nes fatis knarkia. Laukiu vasaros, kada padarys koridorių per mano kambarį ir nesimatys jokių šviesų jokiame kitame namo kampe.

Šiandien norėčiau pasiruošti visos savaitės pamokas ir ramia galva būti. Bet nemanau, kad prisiruošiu tokiam žygdarbiui. :D O gal vis dėl to...

Jetau dar nervina kai ką nors valgau ir nejaučiu skonio, kai ką uostau nejaučiu kvapo. Šiuo metu nejaučiu jokio malonumo valgyti twix'ą ir nejausti skonio...

Whatever, einu pjaustyti grybą šiandien.................................

2009 m. rugsėjo 11 d., penktadienis

Būti superherojumi!

Yra kieta šokti ant policijos mašinų stogų tecktonik'ą.

Angelų sniegas

O taip, sultimis apipilti mano plaukai. :D Pas Aštrės močiutę valgėm donerius ir pasiėmėm sulčių. Ant sulčių galo pradėjau laistyti Aštrę, ta mane. Mano mažai buvo, o jos tai dar normaliai. Vienu žodžiu: dabar viskas mano galvoje. :D

Vaizdelis pro langą kaip per Adamsų šeimynėlės filmą. Pas mane toks debesis ant namo, o toliau saulė šviečia ir giedras dangus. Adamsų namas toks pat. :D

Manfredo on air klausau. Bumbumbum. Ėjau šiandien tikrintis sveikatą. Tipo mano daktarė dirba. Nė velnio. O iki rugsėjo 19d. reikia nunešti mokyklos seselei. Šauks auklėtoja, stipriai.

Mūsų mokykla galėtų turėti psichologę. Beje aš einu į Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinę mokyklą. Tai toliau ta tema, rimtai kodėl negali pasamdyti? Atseit krizė? Pinigų nėra? :D Pušiai... Vaikams reikia pagalbos. Man taip pat reikia. Būtų gerai. ;)

Mokykloj tai trali vali festivali... Su Astrida per visas galima sakyti pamokas lūūūūžom. Tris likusiais bandėm iš Domanto atimti užrašų knygutę. Piešė kažką jis ten. O kai pamačiau išsižiojau... Nepasakosiu, nesukelsiu jam gėdos, jei kas iš bendraklasių skaito. :D Spėjau pamatyti 0,00001 sekundės tą vaizdelį, o paskui jį gainiojausi po mokyklą. Tikrai matematikos klasėj aš nešokinėjau per suolus. Sima sakė atrodžiau kaip tarzanė. Visiems per galvas peršokinėjau. :D Bet jau kai ėjom namo paprašiau, kad parodytų. Tada aš į tai įsižiūrėjau. :D
Ai taip iš muzikos išeidami su Deiviu B. apsimainėm kuprinėm ir abu skirtingais keliais patraukėm į mokyklos kiemą. Susitarėm ten apsimainyti atgal. :D Trečią kartą aš vaikštau su jo kuprine, o jis su mano.

Kaip norėčiau aš čia išsamiau viską išpasakoti, bet nežinau kas čia iš manųjų bendraklasių ir šiaip gerai pažįstamų jį skaito. Aš prižadėjau, kad susikursiu atskirą blog'ą kurio niekas nežinos t.y. kad aš jį kūriau. O tada tai aš galėsiu siautėti. Išpasakosiu viską nuo A iki Z. Viską!

Indre - tu tai žmogus. Tavo blog'as iš vis pats galingiausias. Man atrodo, kad aš tave jau būčiau pažinojusi. Puse visko sužinau apie tave iš tavojo blog'o. Ajajai, nuostabiai tu ten. :D Žinau, kad paskaitysi ir dar pakomentuosi, žinau. :DDD ;)

Federico Moccia „Trys metrai virš dangaus“ knyga tai nereali. Negaliu atsiplėšti. Ten viskas su meile susiję, bet taip įdomiai. Ir net žiauriai įdomiai. Mutė klykia, kad visur aš ją skaitau, ir ryte mašinoj važiuodama į mokyklą ir jos darbe ir namie ir vėl vakare grįždama į namus. Sakė ramintis. :D Lietuvių mokytoja liepė skaityti Kazio Borutos „Baltaragio malūną“. Išsamiai analizuosim, tai labai jums reikalinga knyga. Aš jos nenoriu skaityti, bet teks. ;/ Šiaip Bamablienė viena iš tų mokytojų kurią aš labai gerbiu ir myliu, tai nepyksiu ant jos. Negaliu. :D

Einu dar su Astrida per Skype pašnekėti, kažkas atsitiko su Tomu ir jo draugais (Astridos šaika). SaMp'as man neveikia. O kaip noriu žaisti aš jį!!! Žudytis...

2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

?

Naktis. Kambarį apšviečia pilnas mėnulis, o aš galvoju apie Nieką. Atrašau, kad nieko neveikiu, per pamokas darau nieką, paklausta nieko neatsakau. Niekas kai kuriomis savaitėmis man populiarus. Su juo aš vaikštau, kvėpuoju, valgau kalbu ir panašiai. Jis mano draugas. Kai jo populiarumas išgaruoja aš noriu pasireikšti. Noriu šnekėti, noriu! Aš būnu vandens prisisunkusi kempinė, tik vietoj vandens būna energija. Jos didžiulis kiekis veržiasi per kraštus, kol galiausiai išsisunkia ir vėl grįžta NIEKAS. Tas pats draugas. Mano palydovas. Taip ir eina gyvenimas, kartais atnešdamas kitokių vaidmenų ir nuotaikų...

Išėjusi iš savęs

Nosį griaužia nuo lako kvapo. Duris lakavo. Pas mane kambaryje langai atidarinėti iki galo. ZIP FM klausau, dar pamokas ruošti. Geografijos nesuprantu. Ten tų uždavinių. ;/ Anglų rašinį parašyti...
Mutė kažką vakarienei gamina. Kvapų nejaučiu. Prašiau, kad šiandien pomidorų padažo normalaus nupirktų, nepirko. Sakė natūralų valgyti, jos gamybos ir saugoti skrandį. Nupušimas, ne?

Astrida galėtų savo namuose atsidaryti kavinę. Sulauktų lankytojų, nes ji nuostabiai daro valgyti. Kiek ateinu visada prisišlemščiu jos patiekalų. Mutės žodžiai: „Raminkis su tuo valgymu, bankrutuos mergelė.“. Mutė vis kviečia važiuoti pietauti į kavines, o aš valgau Astridos maistą. Ne į temą, ką? :D

Aah. Galėtų nutikti kas nors įdomaus, galėtų man šauti į galvą normalių minčių ir temų. Kažką sumąstyčiau parašyti. Nebūtų pačiai nuobodu ir kitiems mano sekėjams. Įtempta savaitė. Nepripratusi prie mokslo dar, atsikėlimas 6.45 sunkus (nesikeliu 7val., nes niekada nespėju susiruošti, lėtapėdė rytais esu). Įsivažiuosiu, aš tai žinau!

Ai beje šiandien norėjau nusipirkti rožiniai baltus inkariukus. Spėkit ką kas padarė? Mutė pasakė, kad jie per daug blizgantys ir tegul nesvajoju, kad jie man bus nupirkti. Su savaisiais baltais kedukais einu treti metai. Oo žinoma, jie jau ne balti, o įvairių spalvų. Smagūūs. Mutė nupirko kažkokios batų balinimo priemonės, mesiu į skalbiankę, nes šiaip niekada neišsiskalbdavo. :D Anyway čia nįt.

Radistai siaučia, aš einu pasėdėti prie namų darbų. Vargina mane mokslo metai. Oj žiauriai...

2009 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

For everything in you...

... kaip nauja daina, kuri skamba neįprastai, bet neblogai. O po kiek laiko imi ir pritardama užniūniuoji jos melodiją, prisimeni žodžius, guli lovoje, galvoji apie nieką ir šypsaisi tamsai...

Užrakintos visos durys

Jūs nepastebėjot kaip nebeįdomiai rašau? ;/ Iš vis nieko įdomaus nevyksta, nieko naujo nežinau. Rašau čia vos ne dienotvarkę. Pačiai bloga darosi...

Banana milk

Siaubukai. Ką tik baigiau daryti skaidres apie per vasarą perskaitytas knygas ir nusiunčiau lietuvių mokytojai. Rankos nutirpusios, o dar dabar kai į blog'ą rašau tai iš vis kas antrą raidę trinu...
Namų darbelių kalniukas pakrautas. Pasėdėsim iki nakties ir pabaigsim. Kol dar sugalvosiu ką ir kur parašyti, kol suprasiu uždavinius tai ne naktis, bet rytas atšliauš.
Šiandien su Kybartu žvengėm. Oj kaip žiauriai žvengėm. Radom bendrų bajerių. :D
Augos in da konclageris nebuvo. Apsirgo tipo. Sužinojau per matemtiką. Susirašinėjom, nors ne itin lengvas savarankiškas darbas buvo. Nak nak nak. Per istoriją sėdėjau viena. Nenuobodžiai, nes Sima su Astre už nugaros ir Kybartas netoli. :D

Die, kaip nenoriu aš sėsti prie tų namų darbų. Dabar jau mielai nueičiau sapnuoti. „Moterų alėja“ pažiūrėti dar PRIVALAU savu noru.
Tiksliai, rytoj technologijos. Pas Srugį. Drožimo įrankius nusipirkau, tik dar galvoju ką veikti reikės. Fatis manau šiandien grįš, gal suveiks kokios medienos, jei ne Srugys privalės duoti. :D

Ale šiandien karštumo dienelė. Per ilgąją ėjom į „Maximą“. Pro mokyklos duris išėjom ir gavom karščio bangą. Paskui nusiramino. :D
Mutė privertė ryte pasiimti megztinį... Tipo man yra šalta ryte. Bet, kad nelabai. Aš jaučiausi karšta. :DDD
Per istoriją kalbėjom apie musulmonus, turkus, egiptiečius ir pan. Pradėjom apie Tauragės musulmonus kalbėti. Jie ir kebabinę čia turi. Ir mes su Astre susižvalgėm ir užsimanėm donerių arba kebabų. Tik ar neeisim pirkti. Kąą gi. Astrida nusipirko, aš - ne. Mutė paskambino ir pranešė, kad parveš namo. Taigi likau nevalgiusi, nes prie mutės akių nesveiko maisto man valgyti negalima. Sakė gydytis skrandį. Dabar atseit valgau sveiką maistą (namuose tik žinoma :D). O, kad ji žinotų kiek per dieną prisikemšu twix'ų, sniker'ių ir panašių nesąmonių. Nurautų peruką. O mano pinigai pietums mutės atžvilgiu skirti valgyti kavinėje ir sveikai. O juk aš taip ir darau, ar ne? :D

Vienu žodžiu. Sėdu prie stalo, imu į rankas knygą ir zubrinu. Oj daug zubrinSIU.
Palinkėkite kantrybės ir iki. ;///

2009 m. rugsėjo 8 d., antradienis

MOOn

Jeeeetau, ar dar ilgesnių istorijos tekstų negalima sukurti? Padusiu kol išmoksiu pasakoti. Skaitiniams kažkokią nelaimėlę perskaityti 6 puslapių REIKĖJO. Atsiguliau. Pradėjau skaityti - užmigau. Naais. Atsibudau žinių laiku. Nak nak. „Moterų alėja“ pažiūrėta, ir laukia ISTORIJA(!!!!!!). Ir šiaip ji rytoj paskutinė, galėčiau šhūlėj mokintis, bet... Aš per pertraukas kažką veikiu. Na, taip kažką. Nesusivokiu. :D
Šiandien tokia pošiltė diena buvo. Išlumbavau iš namų trumpom rankovėm t.y. Šelai tempiau sumuštinį, pasidėjau ant kėdės megztinį ir įlipau į mašiną. Tai reiškia, kad tik netoli Tauragės prisiminiau, kad man šalta. Įprasta. ;)
Per geografiją sėdėjau suole. Savo. Bet kitokia kryptimi. Ne į plotį, bet į ilgį. Niekas nieko nesakė, tad aš ramių ramiausiai išsėdėjau visą pamoką. Tik žinoma įlipusi į palangę (beveik).
Per dailę mokytoja mudvi su Astrida antrokėm išvadino. Pirmam suole sėdim, bet žvengiam iš visko. Dzin, kad mokytoja po nosimi. :D Anais metais persodino, šiais metais pažadėjo. :D
Etika - miegu, miegu, mieguuu. Penketą minučių pasijuokiau. Iš širdies. Pasiklausiau Ievos ir Augos pasisakymų. Die, mergainos pasipyko. :D

Miestas. Tauragė. Astrida, Laura ir Augustina. Pjauna grybą. Gražu. :D

Ai vat beje, šiandien per ilgąją nėrėm į „Maximą“. Tris šokoladukus nusipirkau už 1,95Lt., o apskaičiavau virš keturių. Laimė. :D

Aš čia taip banaliai. Pasiskaičiau kasiokių blog'us ir pati taip pradėjau rašyti. Viena pamatė, kad aš turiu, iš tos kitos uodegos dar kitą ir t.t. Užp**a. Nu blemba tikrai. ;//////// Trauminės bobos.

Neturiu naujų įvykių. Ta pati banalybė kol kas. Meilės! Einu gult. ;*

2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

Aš nuorru vaistus gerrrrrrrrt!

Your wish is my command

AAAAh. Aš vėl jaučiuosi gerai. Vakar išsipasakojau, iškrausčiau visus nešvarumus, visas savo nelaimes ir norus ir jaučiuosi geriau. Žymiai. Vėl noriu į mokyklą, vėl nebenoriu meilės, vėl nebenoriu su niekuom išsikalbėti. Kai nėra žmogaus yra blog'ai. ;)
Vėl atsirado tas žmogus su kurio man taip gera plepėti vakarais. ;) Aš klydau, kad jis dingo. Jis sugrįžo. Na, bent jau trumpam. Nes nežinau kuriam laikui jis užsiliks su manimi ir mano blevyzgomis. Nežinau...

Aš atgavau palaimą tik kokią 18val. Susitvarkiau kambarius, persirengiau, susitvarkiau nagus, išsiploviau galvą ir jaučiausi gerai. Nusivaliau batus į kūno kultūrą.
Mutė šaukia ne dėl vietoje padėtų daiktų, o aš juokiuosi. Man linksma. Vakar man būtų buvębloga.

Die, kaip man gera! Pasimelsti reiks. :D Ne, gal apsirikau, aš noriu meilės. Ne, nežinau. Dažnas atvejis, ne?
Aš laukiu savo mylimo pavarsariškai žiemiško oro su vakaro saule. Baisiai!
Aš dabar galėčiau kam nors paskambinti ir išrėkti kaip man yra gera!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Sakytų tu durna. ;) neįsižeisčiau. Aš pratusi prie šių žodžių. Taip aš durna. Tam tikrose situacijose. :D

Einu džiaugtis. :D

2009 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

Sere nere (it.)

Aš niekaip negaliu išsikalbėti. Arba išsigalvoti (nežinau ar šis žodis egzistuoja). O aš norėčiau su kažkuo pasikalbėti. Ir pasikalbėti taip, kad po to pokalbio viskas pasikeistų. Viskas apie ką kalbėjau, žmonės, mano šnekėjimai ir panašiai. O jei ir nepasikeistų niekas vistiek norėčiau išsikalbėti. Bet ne su Astrida. Ji manęs nesuprastų. Aš žinau. Jei ir ką pasakytų ji nežinotų apie ką aš kalbėjau. Ir jei vėliau priminčiau kokią detalę ji paklaustų „Apie ką tu čia?“, aš ją pažįstu. Ji tokių dalykų nesupranta.
Sėdžiu po žaliais nuskalbtais, bet mylimais naktiniais, spalvotomis šliurėmis ant sukamosios kėdes, kartas nuo karto paskaitau ir atrašau į Astridos žinutes ir mąstau. Gal ne mąstau, o rašau. Rašau tai ką mąsčiau vonioje. Valydamasi dantis, plaudama ir nuvalydama toniku veidą, sėdėdama ant unitazo ir prisimindama Šūdukų filosofiją, lipdama į dušą ir prausdamasi, nuvalydama dušo langus, rišdamasi plaukus ir atėjusi čia. Aš mąsčiau. Ir daug ką pamiršau. Dabar galvoju kaip visas mintis sujungti. Nes kitaip jos bus padrikos ir nįt.
Dar kartą pasikartosiu, kad man dabar nėra gerai. Aštunta klasė. Galvojimas kaip bus gimnazijoje, ar aš ten gerai jausiuosi, ar turėsiu ką apsivilkti, ar man ten nebus per sunku. Ir dabartis. Ji man nepatinka. Jaučiuosi kaip gilioje nesąmonėje. Pradedant nuo tokių dalykų ir baigiant kaip aš nenoriu klotis lovos, kaip mane nervina 2 minutes valytis dantis, kaip mane užknisa, kad duše negaliu pasijungti radijo, nemoku nusistatyti, su ja būtų praustis linksmiau. Aš norėčiau pasiimti miegmaišį, lietpaltį ir išeiti iš namų. Į kokią medžių apsuptą vietelę. Ir ten pabūti kokią naktį. Aš bijočiau, bet ten norėčiau būti be jos, o jei ir su ja tada imčiau su savimi žmogų. Tačiau vienai man geriau. Ir kada nors aš taip padarysiu. Prižadu. Man tiesiog nusibodo ta pati aplinka. Mano namai, mano kambarys, mokykla, mamos Mersedeso salonas. Tai tęsiasi visus mokslo metus. Seniau aš apie tai negalvodavau/ gal tiesiog neturėjau tam laiko ar nieko nepastebėdavau. Dabar galėtų būti taip pat. Pageidaučiau ano jausmo.
Bet gal ta mokykla ir gerai. Tik ne pamokos, o pertraukos. Tada gali kažkiek atsipalaiduoti. Negalvoti kas bus vėliau. Reikės vėl atgaminti kavinukę ir ten laukiantį manęs kapučiną. Lauksiu šalčių. Žiemos.
Dar norėčiau užmigti. Užmigti ir atsibusti vėliau. Kada nors. Ir kai atsibusčiau rasčiau viską naują. Galvą ir mintis. Kitą aplinką.
Norėčiau viską padaryti kaip kompiuteryje. Seną aplankalą su senais failais išsiųsti į šiukšlinę ir susikurti naują. Įdėčiau kelis senus, bet labai mėgstamus paveikslėlius, dainas ir paskui iš naujo viską į jį dėčiau. Kol vėl pasentų.
Pagaliau, gal aš noriu meilės? Praeitame pranešime rašiau, kad man jos nereikia. Jį rašiau šį vakarą ir per kelias valandas spėjau apsigalvoti. Sakau, mano apmąstymai ne galutiniai. Jėgelė, kad galiu čia išsipasakoti ir viską pakeisti. Tai va, aš noriu meilės. Noriu prie kažko prisiglausti, noriu su kažkuo susitikti po pamokų, noriu kažką pabučiuoti. Nėra - blogai, nebus - kaip nors iškęsiu. Ai, tiek to. Velniop. ;/

Dabar norėčiau dar kažką pasakoti. Bet nebegaliu. Skauda rankas nuo rašymo, ir kažką esu pamiršusi.
Bet aš palengvinau savo galvos pamąstymų stalčių ir galėsiu jaustis ramiau.


P.S. Greitu laikus aš sukursiu kitą tinklaraštį, kurio niekam neskelbsiu, padarysiu, kad nerodytų mano profilio. Jei kas jį ir ras iš pažįstamų nežinos kas jį rašo. Ten rašysiu tikrais vardais ir pavardėmis. Tiesmukiškai. Ir man bus giliai dzin kas ką pagalvos.

Labanaktis.

P.P.S. Gerai, kad yra knygos. Šiandien visą dieną skaičiau Federico Moccia „Trys metrai virš dangaus“ ir negalėjau atsitraukti. Aš ją skaitysiu dar kartą. Meilės istorijos, bet nesveikai nuostabios. Atsiriboju...

Dar kartą labanaktis.

Išjodinėk pilnatį

Naršiau po netą ieškodama paveikslėlių. Vieną užtikau. Aš juo nesusidomėjau, bet pradėjau apie jį galvoti. Po poros minučių grįžau prie jo ir palikau tysoti ant desktop'o. Man susikaupė minčių. Aha, labai panašių į šitą paveikslėlį. Ir galvojau apie tai, kaip kartais ir mums būna kai turime jaustis taip kaip viskas čia pavaizduota. Turime ne būti savimi, o derintis prie kitų žmonių (šiuo atveju daiktų). Kartais to norime patys, kartais taip privalome daryti. Arba paprasčiausiai to nepastebime. Ir tam galima rasti daug temų. Aš pagalvojau apie žmones. Draugus, pažįstamus. Dėmesio troškimą. Galvodama apie tą temą prisiminiau ir amerikiečių filmus. Kai norėdamas sulaukti daugiau dėmesio pradedi bendrauti su futbolo komandos kapitonu arba triniesi prie palaikymo komandos lyderės. Gerai, kad tai būtų tik filmai. Išsigalvojimai. Bet tai nutinka ir dabar. Tikram pasaulį. Realybėje. Bent jau tai nutinka ir man. Ne dažnai, bet nutinka. Aš šneku nuotrupomis, bet mielai papasakočiau daugiau. Aš papasakočiau su žmonių vardais ir pavardėmis, aš papasakočiau tikras istorijas, bet aš negaliu. Žinau, kad jas paskaitys pažįstami ir užduos daug klausimų. Arba supyks. Aš nelabai to norėčiau, nes dabar man mažiausiai to reikia. Aš vėl nesijaučiu normali. Aš vėl nerandu sau vietos, man kažko trūksta. Mane ima nervas kai pamatau vis daugiau besiglaustančių porelių. Tokių vis daugėja mano rate. Geriausia draugė riša meilę, pažįstami riša meilę. Per vieną dieną pasipildau galvą vis naujų neįtikėtinų ir nelabai galimų atvejų porelių „santuokų“. Čia tipo man trūksta meilės? O kokios? Aš vaikinų nenoriu, aš noriu su kažkuo vakarais paplepėti. Vienas pašnekovas atkrito. O jis buvo labai geras. Aš užmigdavau su šypsena. Neieškodavo žodžio kišenėje, rėždavo viską tiesiai ir be pagražinimų. Jam buvo nusispjaut ką aš apie jį pagalvosiu, kaip mane sukrės toks sakinys ar aš jo niekam neišduosiu. Geras ar ne? bet, nebėra. Dingo.
Dabar su visais kalbu per Skype. Kai su kuo neturi progos kalbėti šiaip sau, kalbi internetu. Padeda.

Nusivažiavau nuo temos kuria pradėjau kalbėti net nepastebėdama. Ai, bet suprasit pradžią, pabaigą sulyginsit su pradžia ir bus gerai. Susiliejau. ;)

2009 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

Man liepėėėė klabėėėėti

Šiandienos diena galima sakyti identiška vakar dienai. Dejavu. Vėl trankymaisi su Paulium, vėl tie patys drabužiai, vėl mušimaisi su klasiokais. :D
Prieš muziką (6 pamoka)... Sunku net šnekėti. :D kolidorius įeinant į muzikos klasę buvo kaip pirtis, man skauda rankytes, kojytes ir šonkaulius, nes Devidas K. žiauriai stipriai trankosi, Paulius labai skaudžiai įstumia į sieną ir šiaip smagu su juo kaip per sumo imtynes stumdytis. :D geriuliai jie. Aš juos mėgstu. Dar niekada neesu taip mėgusi savo klasiokų. :DD bus, kad ir nemėgsiu. ;/ Paulius dabar per per anglų už manęs sėdi, bus su kuo pašnekėti. ;D ir jis turi tų spirituotų markerių, jėė. Paulius sakė: kam aš tą rūžavą pirkau? :D Beje Paulius šiandien darė spaustukus t.y. apsikabina ir žiauriai spaudžia. Trūko oro. :DD
Paulius yra gerai! Gerbiu. ;>>

Šiandien pusantros valandos kalbėjom su Astrida (per Skype) apie viską. Geraa kaip. Siunčiuos SaMp. Reikės žaisti su Astrida. Dar geriau. ;) parašau pranešimą ir vėl bazarinsim. Smagu su ja. Aš ją mėgstu. Žiurkė. ;*******
Ir kai tik kalbu su Aštre (trumpinu aš tau gyvenimą Astridukau) atšuoliuoja manoji mutė. Kalba irgi. :D ji iš vis su visom mano draugėm kalba. :D kas tik ateina pas mane, su kuo tik šneku telefonu ar internetu. :D DRAUGĖ tipo. :D ;)

Jėėts. Traukiu į pašnekesius, trauksiu į žaidimą. Trauksiu miegoti ir panašiai. ;)
Ir būtų gerai su kuo nors pasirašinėti sms'ais. ;) kai neina užmigti tai nuostabus būdas pratempti laiką. ;)